Stebi tik oficialiai pateiktą reklamą
„Facebook“ ataskaitos duomenimis, per pastarąsias 90 dienų reklamai feisbuke V. Uspaskich skyrė 36 tūkst., Darbo partija – 25 tūkst., LSDP – 16 tūkst., TS-LKD s – 15 tūkst., Valdemaras Tomaševskis – 15 tūkst., Mykolas Majauskas – 14 tūkst., LVŽS – 12 tūkst., Laisvės partija – 10 tūkst., Liberalų sąjūdis – 10 tūkst., Mindaugas Puidokas – 6 tūkst. eurų.
Pastarąją savaitę išlaidžiausių dešimtukas išsidėlioja kitaip: LVŽS – 2265, TS-LKD – 1265, V. Uspaskich – 1000, Laisvės partija – 662, Liberalų sąjūdis – 587, LVŽS apmokėtas puslapis „Tavo balsas gali“ – 530, Vytautas Kernagis – 470, Gediminas Jaunius – 308, Andrius Vyšniauskas – 293, V. Tomaševskis – 253 eurai. Per agentūrą „Open Agency“ taip pat buvo sumokėta 222 eurai už TS-LKD Kauno skyriaus įrašų feisbuke reklamą.
Kaip aiškino agentūros „SOMA Agency“ strategas Edgaras Petručionis, į šią ataskaitą įtraukiama, kai politikai ar partijos rodo reklamą iš savo paskyrų: „Šis įrankis buvo sukurtas „Facebook“ siekiant švaraus vaizdo, pamatyti, kiek politikai reklamuojasi, kiek pinigų tam skiria. Bet kokiam su politika susijusiam asmeniui ar organizacijai pirmiausia reikia patvirtinti savo tapatybę feisbuke – atsiųsti ar savo ID kažkokią nuotrauką, ar leidimą dalyvauti atitinkamos šalies rinkimuose, ir tik tada gali leisti politinę reklamą. Gavus patvirtinimą, feisbukui yra duodamas sutikimas viešinti duomenis, kiek pinigų yra investuojama politinei kampanijai“.
„Pats „Facebook“ įrankis gana tiksliai estimuoja, kiek kiekviena žinutė su numatytomis investicijomis potencialiai pasiekė vartotojų ir tai netgi galima skaidyti po Lietuvos regionus“, – sakė jis, apytiksliai skaičiuodamas, kad šiuo metų laiku už 2 tūkst. eurų sumą galima pasiekti apie 400-500 tūkst. vartotojų, bet viskas priklauso nuo to, ko siekiama – parodyti žinutę, video, paraginti paspausti ir pan.
„Pvz. LVŽS turi tam tikrų žinučių, kurios šią savaitę pasiekė ir daugiau nei 1 mln. vartotojų“, – pastebėjo jis.
To, kiek žmonių, palaikančių partijas ar politikus, patys skelbia reklamą, nepriklausomai nuo to, ar ją žymi su grotažyme #politinėreklama, ar ne, feisbukas neseka.
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), kurią sudaro interneto naujienų portalai Delfi, 15min.lt, lrytas.lt, ve.lt, madeinvilnius.lt, bei Kaunas.kasvyksta.lt, yra atkreipusi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) dėmesį, kad socialinis tinklas „Facebook“ nedeklaruoja savo reklamos įkainių, kurie turi būti vienodi visiems užsakovams, nepateikia informacijos, kiek ir kokios politinės reklamos buvo užsakyta.
IŽA siūlo įpareigoti politines partijas ir fizinius rinkimų kampanijos dalyvius deklaruoti vieną socialinių tinklų paskyrą, kurioje būtų skelbiama informacija, bei kurios matomumas gali būti didinamas komerciniu reklamos pirkimu bei remtis finansinio skaidrumo principu, kuomet politinės partijos ir fiziniai rinkimų kampanijos dalyviai turėtų būti įpareigoti visus mokėjimus, susijusius su socialiniais tinklais (ypač rinkiminiu laikotarpiu) vykdyti tik iš vienos, VRK deklaruotos banko sąskaitos.
Socialiniai tinklai – tinkamiausi greitiems veiksmams
Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus sako, kad jam toks bandymas atkreipti į save dėmesį antrajame ture atrodo logiškas. Jis įsitikinęs, kad dar įmanoma ir paskutinėmis dienomis paveikti rinkėjų sprendimą, tad jam net keista, kad nesireklamuojama dar daugiau.
„Mes turime puikių pavyzdžių, parodžiusių, kad antras rinkimų turas kartais būna toks pats kaip pirmas“, – sakė jis, primindamas, kaip, pavyzdžiui, 2012 m. socialdemokratai antrame ture stipriai aplošė kitus ir laimėjo daugumą, o 2016 m., nors pirmą rinkimų turą laimėjo konservatoriai, antrame ture pagrindine naujiena tapo valstiečiai-žalieji, kurie „sumušė“ ir juos, ir socialdemokratus beveik visur, kur kandidatavo.
„Todėl antras turas ne mažiau svarbus nei pirmas turas tiems, kas turi kažkokių šansų. Kai kurioms partijoms tai išgyvenimo klausimas, konservatoriai turi šansą gauti daugumą, valstiečiai turi kažkokį šansą išsaugoti daugumą ir kažkiek pamažinti konservatorių, kad nebūtų tokia stipri opozicija, o Darbo partija, matyt, neseniai gavo finansavimą, turi pinigų, tiesiog stengiasi išleisti ir būti aktyvūs“, – svarstė M. Katkus.
Pasak jo, socialinė medija yra ta vieta, kur tu gali kažką greičiausiai padaryti, o dabar siekiama trijų tikslų. „Esminis antro rinkimų turo tikslas yra atvesti savo rinkėjus, kurie jau pirmą kartą prabalsavo, priminti jiems, kad dar viskas nesibaigė. Antras dalykas, bandyti mobilizuoti tuos rinkėjus, kurie gali už tave balsuoti – pavyzdžiui, konservatoriai mėgins mobilizuoti dešinįjį elektoratą, valstiečiai-žalieji turbūt bandys gauti tą antisisteminį, protesto elektoratą. Trečias dalykas, dabar dar reikia stengtis „neužsišokti“, neužaštrinti tų, kurie eitų balsuoti už tavo konkurentus, kas, pavyzdžiui, yra labai aktualu konservatoriams ir ką praeitą kartą Ramūnas Karbauskis sugebėjo padaryti“, – kalbėjo M. Katkus, atkreipdamas dėmesį, kad per praeitus rinkimus JAV Donaldas Trumpas, išmaniai naudojęsis socialiniais tinklais, sugebėjo jais atremti Hilary Clinton televizijoje.