Skelbia metantys iššūkį stereotipams
Kampaniją, kurios idėja – sugretinti lūkesčius apie Vilnių ir realybę, ketvirtadienį viešai pristatė Vilniaus verslo plėtros ir turizmo agentūra „Go Vilnius“. Skelbiama, kad ja siekiama didinti miesto žinomumą tikslinėse turizmo rinkose, tai yra, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, o kampanija meta iššūkį įsisenėjusiems stereotipams ne tik apie Vilnių, bet ir visą Rytų Europos regioną.
Naująją rinkodaros kampaniją sukūrusios agentūros „BM Boutique“ kūrybos vadovas Antonio Bechtle kampanijos pristatyme sakė, kad su šia reklama Vilnius atkreipia dėmesį į tai, kaip klaidingai vakariečiai mato Rytų Europą, bei kviečia juos pakeisti turimas nuostatas.
„Ankstesnėse kampanijose kėlėme problemą, kad Vilnių tikslinėse rinkose žino tik 5 proc., o šioje adresuojame ir su tuo susijusius gajus stereotipus, net jei jie labai nutolę nuo realybės“, – kalbėjo jis.
Ką iš tiesų norime parodyti ir pasiekti?
Tačiau tokia idėja įtikino toli gražu ne visus.
„Ši Vilniaus reklama atrodo kaip bandymas patiems pademonstruoti stereotipus ir baimes, kurias esame įsikalbėję, tuo pat metu bandant jas paneigti. Didžioji beveik visų įvaizdžio kampanijų problema yra ne noras kažką parodyti, o noras kažką įrodyti. Kad esam jau tokie pat, jau geri, jau gražūs. Vietoje to, kad tiesiog pabandytume parodyti tai, kas manome esantys, suformuoti savo tapatybę, daužomės į sieną, norėdami ginčytis su vaizdiniais, kurie Vakaruose jau seniai neveikia ir nebetvyro išsilavinusių europiečių mintyse. Man atrodo, kad didžiausias laimėjimas bus, kai nustosime investuoti į atkaklų bandymą kažką įrodinėti ir perkelsime jėgas kurdami, puoselėdami ir plėtodami dalykus, kurie tiesiog tokie geri, kad jų neįmanoma nepastebėti arba jų kokybė, vertė, prasmė skleidžia žinią pati už save“, – komentavo apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas.
Komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas šią reklamą įvardino svetima gėda ir stebėjosi, ko tikimasi iš šios reklamos. Pasak jo, „Go Vilnius“ agentūroje, kuri garsėjo komunikacijos kokybe, šįkart, panašu, siekis šokiruoti nugalėjo organizacijos tikslus.
„Kyla natūralus klausimas, kaip matuojama šios organizacijos sėkmė? „Clickais“, o gal išties svarbiais „hardiniais KPI“ (liet. veiklos rodikliais) – viešbučių užimtumo rodikliais, galbūt vertinama, kaip organizacijos veikla pajudino atvykstamojo turizmo skaičius? Vilniečiams, kaip „Go Vilnius“ akcininkams, tarsi ir akivaizdu – tikslas yra daugiau lankytojų į vieną gražiausių Europos miestų“, – kalbėjo jis.
„Faktai – nepatogūs: Vilniaus lankomumo situacija išties bemaž tragiška, tą patvirtina tiek viešbučių užimtumo statistika, tiek atvykstančių svečių geografijos skurdas – tarp Vilniaus lankytojų vyrauja šalys kaimynės. Vilnius yra miestas, kurio dažnas europietis – nėra girdėjęs. Čia yra fundamentali problema. Na, o po COVID-19 bei ruskių karo susiduriame su dar didesniu atvykstamojo turizmo iššūkiu. Vilnius užsieniečių žemėlapiuose – terra incognita. Naivu, kiek arogantiška ar paprasčiausiai neprofesionalu manyti, kad apie Vilnių kas nors apskritai turi tam tikrų nuostatų. Vilniaus iššūkis – menkas vardo žinomumas ir motyvų jį lankyti trūkumas“, – kalbėjo J. Špakauskas.
„Visad siūlau minties pratimą – kai kitąsyk būsite užsienyje, įjunkite „incognito“ langą, išvalykite naršyklės naršymo istoriją bei „Google“ lange įveskite „Vilnius“ ir spustelėkite „Vaizdai“. O dabar atsakykite į klausimą, ar savaitgalio kelionei rinktumėtės šitą miestą? Apmaudu, kad miesto pristatyme pasitelkiami ir postkolonialistinės šalies trauminiai vaizdai – elgetavimas, alkoholizmas, visapusis skurdas, „marozų“ kultūra. Vis tik, kam rezonuoja šitas rusmetinis (aka sovietinis) šlamštas – britams, gal prancūzams ar izraelitams, ar vis tik „Krasnūchos“ kieme užaugusiems „hiparikams“, kurie kuria reklamas ne rezultatui, bet reklamos festivalių apdovanojimams? Visuomet komunikacija, kuri siekia apibrėžti tapatybinius klausimus – kas mes esame ir kas nebesame – bus kontroversiška. Ir grūdas kontroversijos reklamoje – visad gerai. Bet kontroversija neturi tapti reklama, o šiuo atveju taip ir nutiko, ant viršaus paserviravus absoliutinio vilnietiško audinio nesupratimą“, – savo nuomone dalinosi jis.
Problema – iki paneigimo nepažiūrės
Komunikacijos ekspertas Erik Murin pasakojo šiuo metu esantis su užsieniečiais, vokiečiu, tailandiete ir vietnamiečiais ir jiems parodęs reklamą. „Parodžiau, užklausiau. Patiko. Padidino norą apsilankyti. Bet pritaria, kad jeigu ne aš, iki pabaigos, ko gero, nepažiūrėtų ir tada būtų visai kitas efektas. Prastas efektas. Arba, geriausiu atveju, prunkštelėjimo“, – vertino jis.
Komunikacijos ekspertė Rūta Diržanauskaitė buvo kiek atlaidesnė.
„Naujasis „Go Vilnius“ klipas patraukia dėmesį ir kelia emociją. Ta prasme tokia provokacija atlieka savo darbą. Vis tik, pasirinkus tokį sprendimą, man norėtųsi arba ne mažiau svaraus antros dalies „išrišimo“, arba žinojimo, kad jeigu esi užsienietis, pamatai tokį klipą, paguglinęs būsi atakuotas didelio srauto super pozityvios informacijos ir vaizdų apie Vilnių. Vis dėlto, tai ne pirmas kartas kai „Go Vilnius“ provokuoja ir bando mesti iššūkį auditorijai kviesdamas ją pačią pasitikrinti, kiek tiesos tokioje provokacijoje. Paradoksalu, kad nors patys kikename žiūrėdami šį klipą, nes jis kupinas stereotipų, su kuriais vis dar galime asocijuotis, supratę, kad taip mus gali matyti užsienis, jaučiamės nesaugiai, nenorime taip pasirodyti. Būdų atkreipti į save dėmesį gali būti įvairių, šis rizikingas, tačiau jeigu tikime, kad iš tiesų turime ką parodyti pasauliui paneigdami šiuos stereotipus, neturėtume bijoti ir tokios kampanijos“, – svarstė ji.