Aktyviausiai šiame socialiniame tinkle verslo temomis komunikavo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir buvo vienvaldis lyderis, lenkdamas artimiausią ekspertą kone 5 kartus. Jis vidutiniškai kone kasdien paskelbdavo viešą su verslu ar ekonomika susijusį „Facebook“ įrašą. Tuo tarpu Vitas Vasiliauskas (Lietuvos banko valdybos pirmininkas), lyderiaujantis bendrame tope, šiame socialiniame tinkle nekomunikuoja apskritai.
Antrasis pagal aktyvumą „Facebook“ tinkle – R. Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas (bendrame tope 10-tas), greta jo trečioje pozicijoje rikiuojasi ekonomistas prof. R. Lazutka (bendrame tope – 12-tas). Iškart po jo seka V. Sutkus (buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas), kuris čia užima ketvirtąją poziciją, analogiškai kaip ir bendrame tope.
„Analizuojant verslo nuomonės lyderių topo komunikaciją „Facebook“, pastebima, kad dalis ekspertų dirba ne tik su savo institucijos komunikacija, bet supranta ir asmeninio prekės ženklo versle svarbą. Vienareikšmis lyderis čia Ž. Mauricas, kuris vykdo nuoseklią, kryptingą komunikaciją savo ekspertizės tema. Į penketuką patenkantys R. Dargis, L. Lazutka, V. Sutkus ir N. Mačiulis „Facebook“ pasisako statistiškai bent tris kartus per mėnesį, na, o dešimtuko antroje pusėje esantys ekspertai šį kanalą komunikacijai naudoja rečiau, vos kartą-kitą per mėnesį“, – sakė Linas Spėčius.
Pasak jo, kiti į Verslo nuomonės lyderių topą žiniasklaidoje patenkantys ekspertai, kaip I.Baltrušaitienė (IKI), E.Dapkienė (Maxima), T.Povilauskas (SEB) ir kt. „Facebook“ tinkle verslo tematika viešai nekomunikuoja apskritai.
Gintarės Surgutanovienės, „SuperYou“ skaitmeninės rinkodaros agentūros projektų direktorės, lektorės teigimu, žiūrint į verslo ekspertų komunikacijos skaičius „Facebook“ tinkle, jie atrodo nedideli.
„Tiek pačių pasisakančių atstovų kiekis, tiek jų komentarų skaičius gana mažas palyginti su nuomonės formuotojais, kurie nedirba versle. Pastarieji turinį kuria kasdien ir įvairiuose socialiniuose tinkluose, po kelis kartus per dieną. Taip jie matomi, palaiko ryšį su savo tiksline auditorija. Sąraše nematau kai kurių verslo sektorių lyderių, pvz. telekomunikacijų, IT įmonių, kurie gana aktyvūs kituose kanaluose, pranešimuose spaudai, oficialiuose prekės ženklų kanaluose. Galimai įmonių atstovai teikia prioritetą kitiems kanalams, taiko kitokią strategiją“, – sako G. Surgutanovienė.
Jos teigimu, „Facebook“ kanalas yra svarbus auditorijai pasiekti.
„Šis kanalas, žinoma, svarbus pasiekiamumui. „Facebook“ naujienų sraute teikia pirmenybę būtent žmonių, o ne bendrovių įrašams – tad komunikacija iš lyderių asmeninio profilio turi didesnį potencialą sklisti organiškai. Kitos priežastys, kodėl auditorija ateina į „Facebook“ – tai sekti naujienas, palaikyti asmeninius kontaktus, o verslo lyderiai auditorijai gali būti tuo naujienų kanalu. Ir žinoma, į tas naujienas įtraukiamos ir prekės ženklo žinutės.
Verslo lyderių neaktyvumą „Facebook“ kanale aiškinčiau taip, kad jie į šį kanalą žiūri asmeniškai, nori atskirti verslo ir asmeninę komunikaciją. Verslo komunikacijai vis dažniau pasirenkamas „Linkedin“ kanalas, kuris yra augantis, skirtas būtent profesinei komunikacijai ir kontaktų tinklui“, – sakė „SuperYou“ projektų direktorė.
Per šešerius metus, kiek yra atliekamas „Kantar“ „Media Day“ tyrimas, vidutinis šalies gyventojų laikas socialiniuose tinkluose padidėjo beveik pustrečio karto nuo 41 minutės iki daugiau kaip 1,5 val. per dieną. Šiuo metu „Facebook“ Lietuvoje kasdien naudojasi daugiau nei 6 iš 10 gyventojų, „Facebook“ išlieka populiariausiu visose amžiaus grupėse.
Apie nuomonių lyderių tyrimą
Nuomonių lyderių tyrimas kasmet atlieka bendrovė „Kantar“, norėdama įvertinti verslo sektoriaus komunikaciją. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį. Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos. Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos, taip pat komunikacija FB soc.tinkle per 2020 metų sausio-birželio mėnesius.