Šių metų pirmąjį pusmetį verslo nuomonės lyderiai intensyvino savo komunikaciją – jų pasisakymų padaugėjo 40 proc. Pusantro karto išaugo telekomunikacijos srities atstovų citatų, dar gausiau (77 proc.) – mažmeninės prekybos. Pirmą kartą nuomonės lyderių penketuke atsidūrė išsyk du nevyriausybinių organizacijų atstovai (LVK ir LPSK).

Aukštose pozicijose šįkart atsidūrė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė ir buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kaip ir pernai, lieka įsitvirtinęs pirmoje vietoje. Greta jo antroje pozicijoje rikiuosi „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas. Toks pats vardų penketukas rikiuojasi ir lentelėje pagal pasiektus kontaktus, rašoma tyrimų bendrovės „Kantar“ pranešime žiniasklaidai.

Citatas augino ir lobizmo skandalas

„Šį pusmetį itin padaugėjo V. Sutkaus citatų, intensyvi komunikacija prasidėjo dar karantino metu, kai tuometis LVK atstovas aktyviai reiškė nuomonę apie ekonomikos gelbėjimo planą ir paramą verslui; tai pirmą sykį mūsų tyrimo istorijoje lėmė LVK tokią aukštą poziciją. Kita vertus, citatų kiekį didino birželio mėnesį kilęs lobizmo skandalas bei žinutės apie atsistatydinimą iš LVK pareigų. Pastarajame kontekste buvo beveik ketvirtadalis V. Sutkaus pasisakymų šį pusmetį“, – sakė Linas Spėčius, „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.

Pasak jo, lobizmo skandalas rekordiškai išaugino ir buvusio Lietuvos bankų asociacijos prezidento M. Zalatoriaus, ir V. Sutkaus paminėjimų kiekį, tačiau L. Spėčius atkreipė dėmesį, kad įvaizdį žiniasklaidoje formuoja būtent asmenų pasisakymai, citatos, o ne jų paminėjimai. „Asmuo gali būti daug minimas skandalingame kontekste, bet tai nereiškia, kad tampa nuomonės lyderiu“, – pasisakymų reikšmę akcentavo „Kantar“ ekspertas.

L. Spėčius taip pat akcentavo, kad vertinant nuomonės lyderių komunikacijos rezultatą, svarbesnis yra pasiektų kontaktų skaičius nei citatų skaičius.

„Gali daug pasisakyti, bet šaudyti tuščiais šoviniais, nes inicijuotos temos ar pranešimai, pavyzdžiui, bus pasiekę tik nišinius kanalus. Tačiau planuojant komunikaciją žiniasklaidoje, sudėtinga valdyti ar prognozuoti pasiektus kontaktus, būtent todėl svarbus atspirties taškas yra citatų skaičius; toliau verta analizuoti, kiek tie pasisakymai pasiekė auditorijos. O galiausiai – kokią įtaką auditorijai padarė pasisakymai (potencialios įtakos indeksas, kurį matuojame). Matome, kad neretai tarp pasisakymų skaičiaus ir pasiektų kontaktų yra stipri koreliacija, ypač pirmajame dešimtuke“, – sakė ekspertas.

Nuomonės lyderių reitingas
Nuomonės lyderių reitingas
© Kantar TNS duom.

Bankų atstovai komunikavo daugiau

Pirmąjį pusmetį citatų skaičių augino bankų „Luminor“, SEB ir „Swedbank“ ekonomistai. N. Mačiulio („Swedbank“) ir T. Povilausko (SEB) citatų skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., tačiau pastarajam to nepakako pralenkti dar intensyvesnės kitų nuomonės lyderių komunikacijos ir jo pozicija smuktelėjo keturiomis žemyn. Tuo tarpu smarkiai lentelėje į viršų šoktelėjo Ž. Mauricas, komunikavęs dvigubai daugiau nei pernai.

„Ž. Mauricas jau beveik dešimtmetį yra nuomonės lyderių tope – galima sakyti, senbuvis. Šįkart šuolį iš 7 pozicijos į antrą jam lėmė daugiau nei dviem šimtais padidėjęs citatų kiekis. Jo komunikacija pagal pasiektus kontaktus taip pat lyderiauja, lenkdama ir V. Vasiliauską. Pernai „Luminor“ ekspertas buvo pirmoje vietoje ir mūsų sudarytame potencialios įtakos reitinge“, – sakė L. Spėčius. Ž. Mauricas aktyviausiai reiškėsi ir komunikuodamas socialiniame tinkle „Facebook“, kur pirmąjį pusmetį savo asmeninėje paskyroje paskelbė per 150 įrašų ekonominėmis bei socialinėmis temomis.

NVO pasisakymų tope – per trečdalį

Trečioje reitingo pozicijoje atsidūrusi I. Ruginienė buvo cituota 46 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Tokią pačią poziciją ji užima ir tope pagal pasiektus kontaktus.

„Didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė jos nuomonės dėl svarstymų apie MMA skaičiavimo suvienodinimą ES, siūlymas didinti baudas už darbo teisės pažeidimus, patarimai, kaip darbuotojams elgtis karantino metu, Darbo kodekso pataisų kritika bei pozicija apie memorandumą dėl atlyginimų nemažinimo“, – apžvelgė „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.

Nuomonės lyderių reitingo viršūnėje – Vasiliauskas, Mauricas ir Ruginienė
© Bendrovės archyvas

Pirmą kartą į TOP20 pateko ir Lietuvos draudikų asociacijai vadovaujantis Andrius Romanovskis.

Iš viso nevyriausybinių verslo organizacijų atstovai tope šįkart sudarė apie 35 proc. visų pasisakymų.

Mažiausiai kalbėtojų turinti prekyba komunikuoja aktyviausiai

Analizuojant šių metų pirmojo pusmečio verslo komunikaciją pagal sektorius, pagal bendrą pasisakymų kiekį pirmauja mažmeninė prekyba, nors kalbėtojų daugiau turi bankai.

„Bankai iš visų sektorių turi daugiausia kalbėtojų, pvz., „Swedbank“, SEB turi dukart daugiau nuomonės lyderių negu toks aktyvus kalbėtojas kaip „Maxima“ – tačiau pagal pasisakymų kiekį beveik dešimtadaliu pirmauja pastaroji. Trys didieji bankai turi tope po savo ryškų nuomonės lyderį – „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB, jie visi užima aukštas pozicijas tope. Dešimtuke šį pusmetį aukštai įsitvirtino ir „Maxima“ bei IKI ekspertai I. Baltrušaitienė ir E. Dapkienė, kurių pernai net nebuvo dvidešimtuke“, – sakė „Kantar“ ekspertas.

COVID pandemija gausino prekybos citatas

Pasak L. Spėčiaus, pirmą pusmetį verslo nuomonės lyderių dvidešimtukas pasipildė šešiais ekspertais iš prekybos – pandemijos laikotarpiu prekybos tinklai buvo vieni aktyviausių komentatorių. Šio sektoriaus atstovų citatų skaičius palyginus su 2019 m. pirmu pusmečiu išaugo net 77 procentais.

„Tai daugiausia lėmė COVID pandemija. Žiniasklaidoje apskritai gerokai buvo suintensyvėjęs bendras komunikacijos laukas, daug dėmesio buvo skirta prognozėms, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai ir darbo rinkai turės šalyje paskelbtas karantinas. Mažmenininkai aktyviai komentavo, kokių veiksmų jie imasi darbuotojų ir pirkėjų saugumui užtikrinti, aptarinėjo vartojimo pokyčius, skelbė informaciją apie mokamus priedus darbuotojams, informavo apie įmonėse nustatytus ligos atvejus“, – pastebi L. Spėčius.

Komunikaciją skirsto į tris lygius

Daugiausia top dvidešimtuke pagal citatas krito V. Drulienės pozicija (5 pozicijomis žemyn), šiai pasitraukus iš „Maxima“ komercijos direktorės pareigų šių metų birželio pradžioje.

„Galima būtų išskirstyti įmonių komunikaciją į tris lygmenis: „Maxima“, „Swedbank“ ir SEB vykdo intensyvią komunikaciją (apie tūkstantis pasisakymų ir daugiau per pusmetį), IKI, „Luminor“, RIMI – vidutinio intensyvumo (400-700), o „Norfa“, „Telia“, „Bitė“ ir „Lidl“ – santūresnę komunikaciją (300-400). Dominuojantiems prekės ženklams, kaip matome, būdinga ir intensyvesnė proaktyvi komunikacija“, – reziumavo „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.

Jis informavo, kad kitame „Nuomonės lyderių tyrime“ bus išplėstas tiriamų sektorių ratas, įtraukiant degalinių tinklus, prekybos ir pramogų centrus, taip pat praplėstas stebimų ekspertų ir institucijų sąrašas.

Apie nuomonės lyderių tyrimą

Nuomonės lyderių tyrimą kasmet atlieka bendrovė „Kantar“, norėdama įvertinti verslo sektoriaus komunikaciją. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį. Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos. Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos per 2020 metų pirmą pusmetį.

M360