Milijonus kainuojanti techninė klaida
Seimo biudžeto ir finansų komitetas po balsavimo patvirtino įstatymo projektą, kuriuo norima keisti šią įstatymo nuostatą: „LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro už praeitų metų faktiškai gautų 1 proc. pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 m. skirtus asignavimus.“
Galiojančiame įstatyme norima pakeisti vieną žodį – vietoje „už praeitų“ (su tarpeliu) įtvirtinti „užpraeitų“ (be tarpelio).
2021 m. LRT biudžetas yra apskaičiuotas pagal 2019 m. surinkto gyventojų pajamų mokesčio, akcizų dalį ir sudaro 53,8 mln. eurų. Jeigu 2022 m. visuomeninio transliuotojo biudžetas būtų skaičiuojamas pagal 2020 metais surinktus mokesčius, palyginti su šiemetiniu, jis išaugtų 1,6 mln. eurų ir siektų 55,4 mln. eurų.
Kaip anksčiau rašė tv3.lt, tarpelis tarp žodžių ar jo nebuvimas lemia nuo 1,6 iki 13,8 mln. eurų LRT biudžeto lėšų.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė Budrienė posėdyje teigė, kad taip atsitiko dėl techninės klaidos: „Privalome prašyti Seimo, kad atitaisytų. Kodėl mums yra svarbu, kad būtų skaičiuojama būtent nuo užpraeitų metų – mes kalbame ne apie dydžius ar skirtumus tarp metų, o apie galimybę planuoti. Dabar planuojame 2022 metus, kurių mokesčiai bus aiškūs tik kitų metų kovą. Taigi, suplanuoti tiksliai biudžetą tampa labai sudėtinga, praktiškai neįmanoma“.
Ji pabrėžė, kad LRT finansavimo modelis yra ne kartą kvestionuotas Konstituciniame Teisme, kuris nutarė, kad jis neprieštarauja Konstitucijai, nes juo užtikrinamas LRT institucinis ir redakcinis nepriklausomumas.
LRT vadovė sakė, kad klaida atsirado dar 2019 m., kai šis klausimas buvo svarstomas Seimo Kultūros komitete. LRT teisės ir vindikacijos skyriaus vadovė Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva teigė, kad kai 2019 m. buvo pateiktas šis dokumentas, jame buvo parašyta „užpraeitų“, taip, kokį pakeitimą siūloma įteisinti dabar. Pasak jos, tai, kad į pakeitimą niekur nebuvo papildomų nuorodų, išnašų, išaiškinimų, kaip įprasta priimant įstatymus, nurodo, kad atsirado techninė klaida, nukeliavusi ir per kitus dokumentus.
Seimo narys Vytautas Gapšys kalbėjo, kad į šį įstatymo projektą reikia žiūrėti ne kaip į klaidos ištaisymą, bet kaip į naują pasiūlymą. „Aš ne prieš, kad pas jus padidėtų finansavimas, bet nemanyčiau, kad į projektą turėtume žiūrėti kaip į klaidos ištaisymą, o kaip į pakankamai naują. Seimas priėmė visgi su tarpeliu, jis buvo priimtas po penkių mėnesių nuo užregistravimo, o turi teikti įvertinant visus finansinius aspektus, gal net vyriausybės išvados paprašius, nes skirsis finansiniai skaičiai“, – sakė jis.
V. Gapšys taip pat pastebėjo, kad nors supranta, kad sunku planuoti biudžetą nežinant konkrečių skaičių, tačiau prie tokios sistemos, pavyzdžiui, prisitaiko ir savivaldybės, kai valstybės biudžetas priimamas gruodį.
V. Ąžuolas pažėrė priekaištus
Vienintelis susilaikęs balsuojant dėl siūlomų pataisų Seimo narys Valius Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad biudžeto ir finansų komiteto pagrindinis tikslas yra stebėti, kiek skiriama finansų ir kaip jie naudojami.
„Žiūrint į šį įstatymo projektą, stebina tai, kad LRT teisininkas paruošė, padavė konservatoriui Juozapavičiui, sako, gelbėk mūsų biudžetą, nes tie tarpeliai yra milijonų kaina. Žinoma, gerai šlovina valdančiuosius, tai reikia gelbėti ir finansavimą. Tik man kitas klausimas kyla, kodėl, pavyzdžiui, TV3 ar LNK turėdami dvigubai mažesnius biudžetus sugeba labai kokybišką veiką vykdyti. O jūsų biudžetas nuolat augantis, paklausus darbuotojų – algos tragiškos, nuvažiuoji į jūsų pastatą – toks jausmas, kad neturite pinigų net dažams nusipirkti. Tai gal galėtumėte pateikti komitetui, kaip, kai kito jūsų finansavimas, kuris nuolat augo, kito darbuotojų algos, kodėl jos neaugo tiek procentų, kiek jūsų biudžetas, kodėl pastatas toks tragiškas? Ir tas sakymas, kad jūs neturite įrangos iš kur nusipirkti – vėl kyla klausimas, kaip TV3 ar LNK gali nusipirkti įrangą už dvigubai mažesnį finansavimą. Ir jei tie dalykai būtų labiau viešinami, labiau aiškinama, kur tai nueina, gal visuomenė labiau pasitikėtų savo nacionaliniu transliuotoju. O dabar yra labai geras pasakymas, valdančiųjų ruporas“, – kalbėjo jis.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, išklausęs šį V. Ąžuolo pasisakymą, įvardino jį kaip nekorektišką ir pasiūlė jam, jei turi duomenų apie neskaidrią ar nesąžiningą veiklą, kreiptis į atitinkamas institucijas, siūlydamas M. Garbačiauskaitei Budrienei į tokius pasisakymus nereaguoti.
Pasigenda biudžeto argumentavimo ir kontrolės
„Lrytas.lt“ vadovas Tautvydas Mikalajūnas, atstovaudamas naujienų portalams ir kitoms žiniasklaidos priemonėms, pabrėžė, kad savo pozicija jie nenori akcentuoti konkrečių sumų ar konkrečių biudžeto skaičių, bet nori atkreipti dėmesį, kad nacionalinio transliuotojo finansavimo modelis ir valdymas nėra suderintas su Europos Komisija.
„Mes nekalbame apie biudžeto dydžius, konkrečius skaičius, mes kalbame apie lėšų poreikį ir jų argumentavimą. Kas kontroliuoja, kiek reikia pinigų, kas nustato, kas pagrindžia, kokios lėšos kam skirtos – tos kontrolės nėra. Valstybės asignavimai yra valstybės pagalba, kurios teikimas turi būti suderintas su EK, bet to nebuvo padaryta. Nei tada, kai buvo pakeistas finansavimo modelis 2015 m., nei 2019 m.“, – pastebėjo jis.
Pasak jo, jei būtų kalbama apie konkrečias sumas, jos siektų beveik 250 mln. eurų, tad tai tikrai yra tokia suma, į kurią verta atkreipti dėmesį.
„Grįžtant prie lėšų pagrįstumo ir argumentacijos klausimo, LRT misija išplaukusi, turinio kontrolės nėra, nėra tikslumo, kurio reikalauja Europos Sąjunga. Teisės aktai pateikia labai bendro pobūdžio kokybinius reikalavimus, de facto LRT misijos turinys priklauso tik nuo pačios LRT aiškinimo, ir ta problema tik didėja, kai nėra kontrolės mechanizmo, kitaip tariant, nėra aiškios objektyvios kontrolės, kodėl vienur ar kitur turi būti finansuojamos laidos, programos, ir taip toliau – norime to aiškumo. Mes girdime argumentą apie Konstitucinio Teismo sprendimą, kad nacionalinio transliuotojo finansavimo tvarka neprieštarauja konstitucijai, bet dabar reikia pabrėžti, vyksta procedūra Europos Komisijoje. Laukiame, bet numoti ranka į Europos teisę negalime, jei pradėsime tą daryti, tai eisime jau Lenkijos keliu.
Kaip žinote, praėjusią savaitę su Briuseliu atvirai nesutarianti Lenkijos valdžia, jos kontroliuojamas tribunolas nusprendė, kad Europos teisė nėra aukščiau Lenkijos nacionalinės teisės. Tai čia būtų labai pavojingas precedentas, dėl kurio netektume ir ES paramos“, – kalbėjo T. Mikalajūnas.
Jis taip pat pasidalino informacija, kad Estijos nacionalinio transliuotojo biudžetas lyginant 2019-2020 m. sumažėjo 4 mln eurų: „Akivaizdu, kitų šalių praktika rodo, kad galima objektyviai mažinti biudžetą ir derinant diskusiją, išklausant visas puses. Labiausiai norime diskusijos, aiškinimų, pasikalbėjimų, nes skundas paduotas prieš pusantrų metų, o diskusijos iš kitos pusės nesulaukėme“.
Seimo narys Vytautas Gapšys taip pat atkreipė dėmesį į šį vykstantį procesą ir teiravosi, ar LRT turi pasirengusi planą, ką darytų, jei šiame procese teisinį ginčą pralaimėtų.
M. Garbačiauskaitė Budrienė šio klausimo komentuoti nenorėjo, sakydama, kad jis turėtų būti adresuotas ne LRT.
„Dėl skundo Europos Komisijai – ne mums klausimas, kol kas negrįžo EK su jokiais paklausimais. Tai ne tik LRT, o ir valstybės reikalas, kai pakryps įvykiai viena ar kita linkme, žiūrėsime“, – sakė ji.
