Pasitinkant Kovo 11-ąją, kiekvieną pastatą papuoš valstybės vėliava. Neabejotina, kad svarbių valstybinių švenčių išvakarėse prekyba valstybine simbolika žymimais daiktais suaktyvėja – perkamos ne tik vėliavos, bet ir marškinėliai, kepuraitės ar kiti aksesuarai. Kyla klausimas, ar šia simbolika prekiaujama teisėtai ir ar jos naudojimas negali užtraukti atsakomybės?

Valstybės simboliai – herbas, vėliava, himnas ir kiti atminčiai svarbūs ženklai – yra neatsiejamas valstybinių švenčių atributas, tad Lietuvos vėliava, Vyčiu, Gediminaičių stulpais ir kitais ženklais puošiamų aksesuarų pasiūla tuo metu stipriai išauga. Teisės požiūriu, tokia veikla teisėta – uždirbti iš valstybės simbolių galima, tačiau būtina žinoti kelis svarbius dalykus.

Šalies Konstitucija nurodo, kad valstybės suverenitetas priklauso tautai, todėl ir valstybiniai simboliai negali būti laikomi kurio nors vieno asmens nuosavybe. Jų statusas kitoks nei autorinių kūrinių – kiekvienas žmogus yra laisvas juos kopijuoti, gaminti ir jais prekiauti.

Stasys Drazdauskas
Stasys Drazdauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Kad valstybiniai simboliai – ar panašų statusą turinti simbolika – negali tapti prekės ženklu, parodė plačiai nuskambėjęs bandymas registruoti šūkį „Tėvynės labui!“. Motyvuodamas tuo, kad frazė turi didelę simbolinę vertę, Valstybinis patentų biuras atsisakė tą daryti. Nesėkmingas buvo ir vienos įmonės bandymas kaip prekės ženklą įregistruoti ir Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ fragmentą.

Gali kilti klausimas – jei valstybės simbolių nesaugo autorių teisių įstatymas, kodėl nebuvo leidžiama fotografuoti Signatarų namuose eksponuojamo 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto, kurį taip pat galima suvokti kaip vieną iš valstybės simbolių? Tiksliai nežinoma, kas nustatė tokį apribojimą, tačiau šis dokumentas priklauso Vokietijai, todėl jo demonstravimo ir kopijavimo apribojimus galėjo nustatyti ji kaip savininkas. Taip pat juos gali nustatyti ir vertybę eksponuojantis muziejus, arba saugumo tikslais to gali reikalauti draudimo bendrovė.

Dizaino kūriniams – kitokios taisyklės

Pateikti pavyzdžiai rodo, kad draudimas savintis simboliką taikomas plačiau nei tik oficialiems valstybės simboliams. Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad kiekvienas autorinis kūrinys, ant kurio vaizduojamas Vytis ar trispalvė, netenka autorių teisių apsaugos.

Menininkui sukūrus animacinį filmuką su stilizuotu Vyčiu, marškinėlius su trispalvės interpretacija ar kitą originalų meno ar dizaino kūrinį, jis galėtų būti saugomas kaip intelektinė nuosavybė.

Pavyzdžiui, dizainerio Aleksandro Pogrebnojaus kuriamos kolekcijos dažnai pasitelkia valstybės simbolius, tačiau jų interpretacija – jau menininko vaizduotės rezultatas, už kurio neteisėtą kopijavimą ar pardavimą gresia atsakomybė.

Panašūs kriterijai taikomi ir himnui – nors „Tautiška giesmė“ nepriklauso kompozitoriui, jo atlikimui galioja autorių teisių apsaugos įstatymai. Todėl tiek chorinių, tiek instrumentinių įrašų negalima kopijuoti ir platinti be leidimo.

Jei ketinama naudoti valstybinius simbolius komerciniais tikslais, būtina įsitikinti, ar konkretus atvaizdas nėra menininko ar dizainerio kūrinys. Pažeidus autoriaus teises, šis gali pareikalauti piniginės kompensacijos. Be to, nereikia pamiršti, kad valstybės simbolių naudojimą reglamentuoja įstatymai, numatantys atsakomybę už simbolikos išniekinimą.

Plona riba tarp pagarbos ir išniekinimo

Teisės aktai numato, kad naudojant valstybės simbolius, būtina elgtis pagarbiai, negalima žeminti Lietuvos valstybės vardo ir pasitikėjimo ja. Taip pat neturi būti pažeista viešoji tvarka, moralė bei dorovė. Tiesa, tokios sąvokos lengvai pasiduoda interpretacijai, tad ši sąlyga neretai sukelia diskusijas viešojoje erdvėje. Prieš keletą metų nemenką diskusijų audrą sukėlė vieno žinomo apžvalgininko idėja prekiauti apatiniais su stilizuotu Vyčiu, nors pats autorius tikino, kad viską daro teisėtai. Tą patvirtino ir tai, kad nebuvo imtasi jokių teisinių veiksmų apriboti prekybą šiais suvenyrais.

Panašaus vertinimo sulaukė ir kylanti popmuzikos žvaigždė Dynoro. Pasirodydamas 2019 m. vykusiame elektroninės muzikos festivalyje „Tomorrowland“, apsisiautęs trispalve jis atliko modifikuotą „Tautiškos giesmės“ variantą. Valstybės himno įstatymas numato, kad kūrinys negali būti naudojamas kaip taikomoji muzika – fonui, reklamai, pramoginiam montažui ar analogiškiems tikslams. Kita vertus, kiekvienu atveju būtina įvertinti ir poelgio tikslus – veikiausiai, jaunasis atlikėjas taip norėjo parodyti pagarbą, juolab, kad minioje plevėsavo ir kitų valstybių vėliavos.

Šalia minėtų reikalavimų valstybės simbolių naudojimui, kiekvienas sukurtas dizainas turi atitikti heraldikos reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Jo registravimui taip pat reikalingas specialios komisijos leidimas. Ji įvertina dizaino atitikimą teisės aktams ir jų nustatytiems kriterijams – gavus leidimą, kiti asmenys netenka teisės prekiauti to paties dizaino aksesuarais.

Vis dėlto nereikia pamiršti, kad esama situacijų, kai valstybinius simbolius demonstruoti privaloma. Pagal teisės aktus, valstybinių švenčių dienomis ant kiekvienos valstybinės įstaigos, įmonės pastato ar gyvenamojo namo turi suplevėsuoti trispalvė. To nepadarius, pastato savininkui gresia bauda.

M360