Karjera IT sektoriuje: nuo ko pradėti persikvalifikuojant ir kas laukia po to?

Programuotojų paklausai siekiant nematytas aukštumas, apie šį darbą svajoja ne tik mokyklą baiginėjantys jaunuoliai, bet ir karjeros kryptį keisti norintys žmonės. Tačiau kaip įsitikinti, kad į šią perspektyvią sritį investuotas laikas ir pastangos nenueis perniek? Kokių savybių reikia norint tapti programuotoju? Į ką atkreipti dėmesį, prieš žengiant į šį sektorių? Kaip atrodo IT specialisto darbo diena?

Indrė Andriulevičiūtė, „Oxylabs“ vyresnioji atrankų specialistė, įsitikinusi, kad programavimą ir visą IT sektorių galima laikyti mūsų ateitimi.

„Jau dabar nesuskaičiuojamas kiekis smulkiausių ir stambiausių procesų yra automatizuoti, o tai palengvina daugybės žmonių ir verslų kasdienybę. Tai – ir procesų optimizavimas, ir personalo apskaitos sistemos ar programėlių kūrimas, ir didžiųjų duomenų sprendimai. Žinoma, juos į dienos šviesą iškelia, sukuria ir prižiūri stiprūs IT specialistai, kurių poreikis augo, auga ir augs. Tai lemia ir toliau nestosianti technologinių sprendimų plėtra bei viena po kitos besisteigiančios įmonės“, – teigia specialistė.

Ragina nenerti stačia galva

„Oxylabs“ programuotoja Simona Gribulytė pratęsia, kad jos karjeros kelias prasidėjo visai kitoje srityje – iš pradžių ji dirbo įvairiose nevyriausybinėse ir vyriausybinėse organizacijose bei Lietuvos ir užsienio institucijose.

Tačiau pastebėjusi, kad ši veikla nekelia pakankamai iššūkių, o karjeros galimybės – ribotos, ji nusprendė mokytis programavimo, kuriame tiek vienų, tiek kitų – apstu.

Programuotojui reikia žingeidumo, kūrybinio ir analitinio mąstymo, atsakomybės jausmo bei noro tobulėti, o visų karjerai reikalingų techninių įgūdžių galima nesunkiai išmokti.

S. Gribulytė

„Apskritai, prieš investuojant savo laiką ir finansus į mokymąsi, neprošal būtų pasitikrinti, ar programavimas tikrai patinka. Tai galima padaryti klausant nemokamų kursų ir bandant programuoti kartu su jų mokytojais. Jeigu supranti, kad šis dalykas yra artimas tavo širdžiai, tuomet pasiraitoji rankoves ir kimbi į mokslus, nes galimybių mokytis yra begalė. Žinoma, norint būti programuotoju reikia tam tikrų savybių, pavyzdžiui, žingeidumo, kūrybinio ir analitinio mąstymo, atsakomybės jausmo bei noro tobulėti. Tačiau visų karjerai reikalingų techninių įgūdžių galima nesunkiai išmokti“, – drąsina programuotoja.

Prieš karjeros pradžią – daugybė namų darbų

Simona toliau pasakoja, kad prieš pradedant profesionalią programuotojo karjerą, itin naudinga yra paruošti asmeninį „GitHub“ portfolio su savo įgyvendintais projektais bei susikurti „LinkedIn“ profilį, o jame įvardyti techninius įgūdžius, baigtus kursus ar programavimo mokyklas.

„Taip pat pačioje karjeros pradžioje raginčiau nebijoti skambinti patinkančioms įmonėms, užmegzti ryšį su jomis tiesiogiai, o ne laukti, kol jūsų CV pasimes tarp daugybės kitų kandidatų. Be to, susipažinkite su rinka, domėkitės, kuo gyvena įmonės, susirinkite kuo daugiau informacijos ir nebijokite išsiskirti. Galiausiai patikėkite savo jėgomis, nes programavimas yra įkandamas didžiajai daliai žmonių. Todėl nebijokite keisti karjeros ir mesti sau iššūkių“, – teigia pašnekovė.

Nesėkmės skatina tobulėti

„Oxylabs“ vyresnioji atrankų specialistė I. Andriulevičiūtė antrina Simonai ir akcentuoja, kad didžiausias priešas keičiant karjeros kryptį ar ieškant naujo darbo – įvairios baimės, o ieškant naujų komandos narių, didžiausias dėmesys yra skiriamas kandidatų norui mokytis.

„Pirmo darbo IT srityje paieškos vieniems tampa ilgesne, kitiems – trumpesne kelione. Neretai pastebiu, kad žmonės dažnai bijo žengti žingsnį į nežinomą sektorių, galvoja, kad jiems nepasiseks, o suklupę nebegalės bandyti dar kartą. Tai yra susiję ir su baime išgirsti neigiamą grįžtamąjį ryšį. Tačiau tokia patirtis – puiki proga paaugti. Todėl susidūrę su „atstūmimu“, klauskite, kokios to priežastys, ieškokite atsakymų, o juos panaudokite tolimesniam mokymuisi. Būtent siekio tobulėti ir noru „degančių akių“ tikimės ir iš „Oxylabs“ duris praveriančių būsimų kolegų“, – sako Indrė.

Komandinis darbas – neišvengiamas

Kalbėdama apie programuotojo darbo dieną, Simona pasakoja, kad darbo diena prasideda nuo kavos puodelio biure, rytinio komandos susitikimo ir užduočių aptarimo, po kurio kimbama į darbus

„Didžiausią dienos dalį sudaro kodo rašymas, problemų taisymas, naujų funkcionalumų kūrimas ir kitokių techninių sprendimų įgyvendinimas. Tiesa, tai priklauso ir nuo pačios programavimo kalbos ar darbuotojo atsakomybių. Žinoma, kasdien daug bendraujame ir petys į petį dirbame su kolegomis, nuolat kartu mokomės ieškoti optimaliausios išeities. Neabejoju, kad būtent tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, leidusių iš jaunesniosios programuotojos pakilti į vidurinio lygio poziciją“, – teigia programuotoja.