„Pirmiausia, kas aišku su LRT ir tuo, kaip ji veikia, kad koks bebūtų direktorius, ar esamas, ar naujas, LRT niekada nebuvo ta organizacija, kurią būtų galima per vieną dieną ar savaitę kaip privačioje bendrovėje radikaliai pakeisti, pradedant žmonėmis, baigiant programomis. Tiesiog taip LRT sudėliota, kad Taryba tvirtina strategiją, programų sudėti, direktorius gali tik savo komandą artimiausią atsivesti“, – kalbėjo D. Radzevičius.
„Aišku, turbūt lengviau kažką keisti jau esančiam direktoriui, kuris jau vieną kadenciją yra atidirbęs, bet žiūrint į programas turbūt lengviau matyti siūlomus pokyčius tų kandidatų, kurie dar nėra dirbę LRT vadovais. Suprantama, nes jei vadovas, kuris jau dirba, siūlytų radikalius pokyčius, kiltų klausimas, kas trukdė juos anksčiau daryti“, – komentavo jis.
Pasak D. Radzevičiaus, nagrinėjant paskelbtas programas jo dėmesys krypsta ne į pačių vadovų ambicijas, ką jie padarys, kas jiems patinka: „Aš esminį dėmesį kreipiu į tai, kur ir kiek minima auditorija, ir kas ką planuoja su ja daryti, kaip su ja bendrauti ir ką jai pasiūlyti. Iš visko matosi, kad kai kuriems kandidatams labai rūpi trūks plyš kažkaip auditoriją ne tai kad užkariauti, bet pasiekti maksimaliai ir padaryti kažkokį poveikį. Pavyzdžiui, vienoje iš programų minima, pagrindinė žiniasklaidos priemonė tautinėms bendrijoms – ambicija gal ir graži, bet turbūt pati pati auditorija gali nuspręsti, kas jai bus pagrindinė priemonė?“
„Mano įsitikimu, LRT neturėtų būti ta, kuri dominuoja rinkoje, turi didžiausius pasiekiamumus, kur kiekvienuose namuose žmogus, kad nepabėgtų, net jeigu į vonią užsidarys, vis tiek mes jį per telefoną pasieksime. Aš asmeniškai manau, kad LRT kaip visuomeninis transliuotojas neturėtų turėti labai agresyvios programos, kad ir koks būtų vadovas – tai nėra komercinė medija ir tikslas vis dėlto turi būti labiau įvairovės inkliuzų ir tt.“, – savo nuomonę dėstė D. Radzevičius.
„Tad man programose norisi ieškoti įtraukaus bendravimo su auditorija, kiek pati auditorija galės dalyvauti, kokios įvairovės jai bus siūloma, o ne kokio nors tikslo suvienyti kažkokiomis idėjomis, nes medijos vis dėlto tikslas, ypač visuomeninės, yra įvairovės užtikrinimas ir įtraukimas skirtingų auditorijų grupių, net jeigu jos turi labai skirtingas politines, religines ir kitas nuostatas“, – aiškino jis.
Jo nuomone, kandidatų programos neturėtų būti ilgos.
„Visgi svarbiausia yra kompetencijos ir kvalifikacijos, kurias pretendentai turi turėti iš anksčiau susikaupę, ir daugiau klausimų turi būti apie kertinius vertybinius darbo metodus, kaip bendraus su vietine profsąjunga, kaip organizuos darbą, kaip bus tvarkomasi su redakcijos savireguliacija – tie esminiai dalykai. Iš kiekvieno kandidato matosi nuosaikesnis arba labiau proaktyvus noras dominuoti kaip vadovui, bet primenu, kad generalinis direktorius nėra LRT vyr. redaktorius – jis yra labiau organizacinis vadovas, kaip tik tikimasi tam tikra prasme nuo jo nepriklausomybės. Ne direktorius sprendžia asmeniškai, kas bus ar nebus eteryje, tam yra Taryba, tam yra redakcijos“, – pabrėžė D. Radzevičius.
Programų santraukas paskelbė viešai
Visi trys kandidatai paskelbė savo programų santraukas viešai socialiniuose tinkluose.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad jos programos centre – dėmesys auditorijos poreikiams. Ji vardina tikslus pažinti ir pasiekti įvairias visuomenės grupes, kurti misiją atitinkantį kokybišką turinį, pasiekti auditoriją jai patogiais būdais, portalą lrt.lt paverčiant pagrindine LRT grupės platforma, kurti efektyvią inovatyvią, prie pokyčių greitai prisitaikančią organizaciją. Tarp numatomų darbų yra ir naujas LRT pastatas.
M. Martišius teigia, kad ateinančių penkerių metų laikotarpyje esminis siekis būtų sustyguoti procesus taip, kad LRT būtų akyla pasaulinėms medija tendencijoms, staigiai reaguojanti į besikeičiančius įvairių vartotojų grupių poreikius bei pilietinės visuomenės raidos tendencijas, efektyviai panaudotų savo žmogiškuosius išteklius ir kūrybinį potencialą.
„LRT dvigubai daugiau išleidžia pinigų turinio kūrimui, nei konkurentai, tačiau pagal žiūrimumą aplenkti jų negali. LRT radijo stočių klausomumas ir užimamos pozicijos iš esmės nesikeičia jau penkerius metus. Portalas lrt.lt 2022 metais pagal populiarumą buvo penktoje vietoje. LRT misiją laikyti sėkminga remiantis tik faktu mes ištransliavome – neteisinga. LRT būsimoje veikloje reikia rimtai dirbti su žiūrovų pritraukimu. Vadinasi, vienas iš svarbiausių LRT veiklos tikslų – padidinti žiūrimumą“, – rašo jis.
A. Stonys teigia, kad jam nerimą kelia, kad LRT nepasuktų atgal. „Perskaitęs parengtą 2023-2027 strategiją žavėjausi kaip ji pateikta, mačiau tęstinumą. Tačiau pažiūrėjęs ir įsigilinęs kas joje parašyta mane apėmė nerimas, kad ją galima interpretuoti taip, kad LRT gali grįžti daug metų atgal. Galima į ją žiūrėti plačiai ir tada LRT tiesiog klestėtų. O tai mano pagrindinis tikslas!“, – rašo jis.
A. Stonys siūlo pokyčius valdymo struktūroje, naujienų tarnybos skyrių perkeliant į lrt.lt departamentą, išplečiant generalinio direktoriaus pavaduotojo funkcijas ir tt.
„Kaip riziką įžvelgiu tikslą – LRT.lt paversti pagrindine LRT grupės platforma. Pavojus slypi tame, kad, siekiant šio tikslo, gali būti pamirštos kitos grupės narės, o jos susijusios tarpusavyje. Yra didelis pavojus, kad nesubalansavus poreikių tarp skirtingų grupės narių nukentės ir LRT.lt. Nepaisant to, kad visų televizijų rodikliai mažėja, LRT televizija dienos pasiekiamumas vis dar ženkliai didesnis už vidutinį dienos realių vartotojų skaičių didžiausio ir populiariausio portalo Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį jis.
