Nežinojo, koks bus galutinis rezultatas
Klipo kūrėja Stefanija Jokštytė pasakoja, kad ši technologija yra gana žinoma, komunikacijoje ir reklamoje sprendimai dažnai persidengia su vizualiaisiais menais, videografija, ypač užsienyje.
„Panašios idėjos kyla dažnai, bet reklamoje yra taip, kad gavus užduotį, po kelių savaičių arba po mėnesio klipas jau turi būti eteryje. Tokiu atveju, vien dėl laiko stokos negali filmuoti su juosta. Kai kalbėjomės su „Žiedė“ marketingo komanda, buvo aišku, kad pavasariu dvelkiantį klipą filmuosime rudenį, o dienos šviesą mūsų kūrinys išvys tik žiemą. Tada ir supratau, kad galime bandyti filmuoti 8 mm juosta, kurią jau seniai norėjome išbandyti. Su manimi iškart sutiko ir režisierius Vygantas Bachmackij“, – sako S. Jokštytė.
Ji tvirtina, kad toks metodas sukelia tam tikrų techninių sunkumų, nes juostą reikia siųsti į Vokietiją ir Italiją. Vienoje šalyje ji ryškinama, kitoje atliekamos korekcijos. Kūrėja pabrėžia, kad čia netgi nebuvo pinigų klausimas – tai tiesiog užtrunka daugiau laiko. Todėl nėra galimybės dažnai filmuoti tokių klipų. Čia daugiausiai darbo atliko prodiuserė Simona Trilikauskaitė, kuri imdamasi projekto nepabijojo jo kitoniškumo.
Didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūrė filmavimo metu, tai negalėjimas pasižiūrėti kadrų ir nežinojimas, koks bus galutinis rezultatas, ar juosta kur nors nepasimes.
„Šiuo atveju, buvo gražus tarpusavio pasitikėjimas, nes medžiagą mes pamatėme tik ją išryškinę užsienyje. Vienintelis būdas pamatyti, kas filmuojama, tai prisiglausti prie operatoriaus Viliaus Mačiulskio ir pažiūrėti pro kameros akutę“, – sako S. Jokštytė.
Natūralumas šiuolaikiniame pasaulyje
Kaip pranešime spaudai teigia pašnekovė, įvaizdinis klipas formuoja prekės ženklo įvaizdį, dažniausiai kūrėjams jie būna patys mėgstamiausi.
„Tai yra pati įdomiausia žaidimų aikštelė dėl to, kad gali nepasakoti apie produkto specifiką, o koncentruotis į nuotaiką, jausmą, kurį sukelia produktas“, – pasakoja S. Jokštytė.
Kūrėja teigia, kad klipu norėta atskleisti natūralumą šiuolaikiniame pasaulyje. Komanda siekė, kad būtų parodytas toks natūralumas, kokį jį žmogus įsivaizduoja XXI amžiuje, o ne praėjusiame šimtmetyje.
Iššūkių filmavimui sukėlė ir metų laikas, kuriuo vyko visi darbai. Kaip pasakoja kūrėja, filmavimai prasidėjo vasaros pabaigoje, kai pasirodė pirmieji rudens ženklai.
„Mes filmavome tuo metu, kai jau rudenėjo, o norėjome įsijausti į tokią pavasarišką, vasarišką atmosferą. Visi kadrai filmuoti gamtoje, todėl mums reikėjo gėlių, žydinčių pievų, o jausmas buvo toks, lyg tuoj iškris sniegas. Gėlių klausimą išsprendėme filmuodami Kauno botanikos sode, ten dar žydėjo gėlės“, – aiškina S. Jokštytė.