Šiandien išties socialinė medija mums ne tik leidžia prisistatyti, pasireikšti, bet ir suteikia pagreitį mūsų įdirbiui. Mus greičiau atpažįsta, mus greičiau pastebi, su mumis nori bendrauti, galų gale, mes tampame žinomesni dėl nuoseklių ir tikslingų savo veiksmų. Ir nors pats asmeninis prekės ženklo žinomumo didinimas savaime nesuformuoja mūsų autoriteto, vis dėlto tikrai atsiras žmonių, kurie norės kažko iš mūsų išmokti, su mums susipažinti ar tapti į mus panašūs. Tad, pakalbėkime apie 5 dažniausiai sutinkamas baimes, kurios šiandien vis dar trukdo „sukalti“ pirmąjį postą socialinėje medijoje (kad ir „LinkedIn“):
Ar tikrai esu ekspertas?
Jei abejojame, ar esame savo srities ekspertai, ar galime save taip įsivardinti, ar nėra geresnių už mus, atsakymas yra negailestingas: „Taip, žinoma, kad yra geresnių“, bet tai nereiškia, kad mes neturime kuo dalintis. Sakoma, kad ekspertas yra tas, kuris savo srityje yra padaręs visas įmanomas klaidas. O gal šiandien ekspertas yra tas, kuris nenustoja tobulėti savo srityje, tas kuris nuolat inovuoja? Dažnai turėdami įdomią ir naudingą patirtį, mes nepasitikime savimi ir kažkodėl laikome ją tik sau, o juk išties galėtume tapti inspiratoriais kitiems, įprasmindami savo profesiją, atskleisdami industrijos užkulisius ar šalindami egzistuojančias klišes, o gal kartais tiesiog pateikdami savo ekspertinę nuomonę. Ir ji gali būti įdomi, net ir nepataikaujant auditorijai.
Ar turiu ką pasakyti, ar nepritrūksiu idėjų?
Pamėginkime sau įsivardinti apie ką norime kalbėti, kuo galėtume dalintis ne tik šiandien, bet ir rytoj ar po mėnesio. Dažnai tai yra tema, ekspertinė sritis, apie kurią mes galime kalbėti nesustodami, kuri mus lydi ilgą laiką, kuri padeda mums pasiekti ilgalaikius tikslus. Įsivardinkime sau raktinius žodžius, kurie gali apibrėžti tematiką, kurie mums būtų tarsi atrama ir judėkime pirmyn. Išties kurti gerą ir įtraukiantį turinį užtrunka laiko, įgyjant ne tik įprotį postinti, bet ir mokantis techninių žinių apie socialinių tinklų algoritmus ar pateikiamo turinio skirtumus. Tad, pradžioje rašykime apie tai, ką darėme, ką nuveikėme, ką pamatėme, su kuo susitikome, t.y. dokumentuokime savo dienas ar įvykius, nutikusius tą dieną ar savaitę. Pradėjus tai fiksuoti socialinėje medijoje, mes įgysime įgūdį, kuris ilgainiui evoliucionuos ir į sąmoningą turinio kūrimą. „Nytimes“ pataria, kad naujus įpročius lengviausia išsiugdyti, „pridėjus“ juos prie senų, jau egzistuojančių įpročių, nes taip naujieji lengviau „prilimpa“ mūsų kasdieninėje rutinoje.
Nenoriu viešinti savo asmeninio gyvenimo...
Ir nereikia! Dalinkimės tiek, kiek mums norisi, kiek manome, jog naudinga, kiek tai koreliuoja su mūsų tikslais, įvertindami, ar tai nekenkia mūsų šeimos nariams, ar tai ne per daug intymu. Žinoma, žmonėms visada įdomu mūsų istorijos, asmeniškos, nepagražintos, tikros, tad žmogiškąją pusę parodyti verta, bet savo privatumo liniją mes brėžiame patys. Ir rodyti, kad ir savo laisvalaikį ar reikšti nuomonę aktualiomis temomis ar ne, mes išties turime pasirinkimą.
Ar visada turėsiu laiko?
Knygos „Known“ autorius M. W. Schaefer rašo, kad „tik su aistra, be plano toli nenueisime“. Tad, kad ir kaip nesinorėtų „lįsti į lentynėles“, būtent turinio planavimas padeda atrasti laiko, arba, tiksliau sakant, sudėlioti prioritetus taip, kad liktų laiko sau. Mūsų disciplina čia yra kertinis momentas, reikalingas tam, kad atsirastų nuoseklumas ir reguliarumas, kad socialinės medijos algoritmai būtų mums draugiškesni, kad žmonės atkreiptų į mus dėmesį ir įsimintų mūsų ekspertinę sritį. Ir vieno posto per mėnesį čia neužteks, bet nuoseklus ir aktyvus darbas gali prasidėti nuo minimalaus, pvz., 4-ių postų per mėnesį plano, kurį galima sudėlioti, kad ir sekmadienio ryte geriant kavą. Žinoma, keldami sau aukštesnius tikslus, laiko rasti teks daugiau, bet kaip sakoma, „gera pradžia – pusė darbo“.
Ką pasakys kiti?
Kitų žmonių nuomonė mums yra tokia svarbi, kad kartais baimė, ką pasakys ar pagalvos kiti, mus stabdo pradėti ką nors naujo, įdomaus ir nepatirto. Bet juk įtikti visiems nėra įmanoma.
Orientuokimės į tuos, kurie mums svarbūs, kurie mus palaiko, kurie tiki mūsų idėjomis, ir nesukime galvos dėl kitų! Juk visada bus tokių, kuriems nepatiks, tai ką darome, bet bus tokių, kuriems tai patiks, ir būtent jie sudarys mūsų bendruomenės branduolį. Mes patys esame atsakingi už savo nuomonę, savo patirtį, ir ji gali būti unikali. Bet vertinkime ir argumentuotą kritiką ar racionalią nuomonę, nes ji išties yra vertinga norint augti, norint judėti pirmyn. Ir nepergyvenkime, jei pirmieji postai nesurinks daug „like“ ar komentarų, juk jų tikslas – padėti mums atrasti savo komunikavimo stilių bei toną: drąsų, nuotaikingą ar nuosaikų, ilgų, „sunkių“ sakinių ar trumpų, pilnų „emoji“.
Ilgainiui, kuriant vertę bendruomenei generuojantį turinį, įgysime ir daugiau drąsos reikšti savo mintis bei idėjas.
Charles Darvinas yra pasakęs: „Išgyvena ne stipriausios rūšys. Ir ne protingiausios. Išgyvena tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių.“ Ir nors šiandien mes turime baimių, gal daugiau nerimo nei visada, priverstinai sustabdytas mūsų lėkimas yra puiki proga išbandyti dalykus ar suformuoti naujus įgūdžius, kuriems anksčiau nerasdavome laiko. Juk asmeninį prekės ženklą mes turime visi, tik ar norime su juo dirbti, kad pasiektume daugiau, kad būtume stipresni, labiau savimi pasitikintys ar žinomesni, priklauso nuo mūsų pačių. Bet gal startui jau esame nusiteikę?!