Tačiau, ar darbdavys turi teisę tikrinti ir kontroliuoti, ką jų esami ar potencialūs darbuotojai laisvalaikiu skelbia „Facebook“, „LinkedIn“ ar „Instagram“?
Aiškūs darbdavio ir darbuotojų susitarimai ir taisyklės nesusipratimų riziką sumažina, tačiau netrukus to gali nebepakakti, nes asmens duomenų apsauga Europos Sąjungoje besirūpinančios institucijos neseniai pateikė naujus pasiūlymus ir gaires, pagal kuriuos tikrinti esamų darbuotojų ar kandidatų socialinių tinklų paskyras darbdaviai galėtų tik turėdami tam teisinį pagrindą.
Be to, vertinant darbuotojo ar kandidato tinkamumą tam tikrai pozicijai užimti, pagal naująjį siūlymą, galėtų būti atsižvelgiama tik į tiesiogiai su darbu susijusią asmens socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją.
Socialiniai tinklai: vieša ar privatu?
Nors neretai Lietuvoje socialinė žiniasklaida suvokiama tik kaip reklamos platforma, kur siekiama kažką parduoti arba kažkuo įtikinti vartotojus, tačiau vis daugiau įmonių šį kanalą išnaudoja pristatydamos save, kurdavo patrauklaus darbdavio įvaizdį.
Vieša paslaptis, kad įmonės skatina darbuotojus sekti įmonės paskyrą, reaguoti į įmonės kuriamą turinį ir juo dalintis, tokiu būdu padidindama savo paskyros matomumą be papildomų reklamos išlaidų.
„Lietuvos įmonės pradeda suprasti, kad turėdamos tik įmonės paskyrą „Facebook“ tinkle didelių rezultatų nepasieks, todėl verta į pagalbą pasitelkti darbuotojus, jų paprašyti dalintis informacija apie įmonės kuriamą turinį. Tą įrodo ir Geidžiamiausio darbdavio 2017 konkursas, kur darbuotojai buvo skatinami naudoti savo asmenines socialines paskyras įmonės naudai. O tokios ES institucijų iniciatyvos panašią praktiką uždraustų“, – sako socialinės medijos agentūros „bigNow“ direktorė Jarūnė Narkevičiūtė.
Visgi socialinės žiniasklaidos ekspertė abejoja, kad pavyks efektyviai įgyvendinti minėtas Europos Sąjungos institucijų idėjas, nes socialinė žiniasklaida užima tarpinę vietą tarp viešumo ir privatumo – iš vienos pusės socialinio tinklo vartotojas savo paskyroje veikia kaip privatus asmuo, tačiau iš kitos pusės socialinėje žiniasklaidoje paskelbtą informaciją dažnai gali matyti ir kiti asmenys.
Be to, jau tapo įprasta, kad socialiniuose tinkluose atgarsio susilaukusius įrašus cituoja ir tradicinė žiniasklaida. Ir nors dažniausiai tai yra žinomų bei viešų asmenų pasisakymai, tačiau „virusiniais“ įrašais kartais tampa ir paprastų gyventojų paskelbtos žinutės.
Darbuotojų įrašai gali pakenkti darbdaviui
Minėtos ES duomenų apsaugos institucijų gairės numato draudimą darbdavio atstovams įsiprašyti į darbuotojo ar kandidato „draugus“ socialiniuose tinkluose su tikslu gauti daugiau informacijos. Kitaip tariant, darbuotojas ar kandidatas į tam tikrą poziciją neprivalo „Facebook“ ar kituose tinkluose „priimti į draugus“ darbdavio atstovų.
Socialinės medijos agentūros „bigNow“ vadovė pažymi, kad nors tokie siūlymai kai kuriais atvejais galbūt padėtų apsaugoti darbuotojo privatumą, tačiau darbdaviui gali reikšti naujus iššūkius puoselėjant savo reputaciją.
„Darbuotojai daugeliu atvejų savo socialinių tinklų paskirose noriai atskleidžia ir viešai matoma padaro savo darbovietę. Dėl to kiekvienas tokio darbuotojo pasisakymas, komentaras, įrašas ar nuotrauka socialinėje erdvėje gali būti susiejamas ir su jo darbdaviu. Gerai, jei visos darbuotojo skelbiamos žinutės yra korektiškos ir apgalvotos, tačiau kas, jei priešingai – kontraversiškos ir nedarančios jam garbės ar nederančios su jo atstovaujamos įmonės vertybėmis?“, – klausia J. Narkevičiūtė.
Socialinės žiniasklaidos ekspertė įsitikinusi, kad rūpindamosis savo reputacija įmonės privalės vis daugiau resursų skirti būtent komunikacijai socialiniuose tinkluose, kur net ir nedaug sekėjų turinčio įmonės darbuotojo pasisakymas ar bet koks neigiamas atsiliepimas apie įmonę, paskleistas gandas gali virsti rimta krize ir padaryti didelės žalos.
Ieškodami darbo žvalgosi po socialinius tinklus
Jei darbdavių galimybes apie potencialius ar esamus savo darbuotojus spręsti iš jų socialinių tinklų paskirų norima apriboti, tai potencialiems darbuotojams ieškoti informacijos apie galimus darbdavius socialinėje žiniasklaidoje niekas nedraus. Ir ne tik stebėti pačios įmonės komunikaciją, bet ir ieškoti buvusių ar esamų jos darbuotojų atsiliepimų, kuriuos gauti su socialinių tinklų pagalba lengviau nei bet kada anksčiau.
„Žmonės visuomet ieško informacijos apie potencialius darbdavius, tačiau jos vis daugiau ir patogiau gali gauti ne tradicinėje žiniasklaidoje ar įmonės interneto svetainėje, bet būtent socialiniuose tinkluose, todėl be visa ko patraukliais darbdaviais norinčios būti bendrovės taip pat vis daugiau pastangų turės perkelti į reputacijos kūrimą ir palaikymą būtent socialinėje žiniasklaidoje“, – sako J. Narkevičiūtė.
Kol įmonėms tenka ieškoti efektyvių būdų savo reputacijai socialiniuose tinkluose sustiprinti diskusijos dėl privatumo ir viešumo ribos, asmens saviraiškos bei nuomonės laisvės ir pagrįstų darbdavio interesų santykio vyksta teisiniame ir politiniame lygmenyje. Verslui belieka jas sekti ir ruoštis galimiems pokyčiams.