– Dar visai neseniai žiniasklaida skelbė apie iššūkiu tapusį laiką, kai teko keisti darbo modelį, prisitaikyti prie naujos realybės įvedus karantiną. Ar šie pokyčiai negrįžtami?
– Pandemija tikrai negrįžtamai pakeitė verslą. Atėjo tiek išoriniai, tiek vidiniai pokyčiai. Kalbant apie vidinius pokyčius, darbuotojų darbo principai ir darbas kolektyve labai keitėsi. Kaip ir daugeliui organizacijų, mums pasikeitė supratimas, kad nuotolinis darbas yra normali ir puikiai įgyvendinama praktika, kad svarbiausia ne fizinis sėdėjimas biure, o padarytas rezultatas. Ir visai nesvarbu, iš kurios pasaulio vietos jį pasieksi.
Nuotolinis darbas išliks galimybe darbuotojams ir ateityje. Tai tikrai nereiškia, kad biurų nebereikės, bet dalis darbuotojų galės dirbti iš biuro dalį laiko pasirinktinai. Kai kuriems darbuotojams apskritai nereikės biuro. Esame kūrybinė kompanija, todėl mums lengviau prisitaikyti. Aš pats jau pirmojo karantino metu atsisakiau asmeninio kabineto ir atradau daugybę kūrybiškų būdų kaip bendrauti su savo kolektyvu – pradedant laiškais, baigiant gyvais pokalbiais minant miško taką.
– Daugelyje sričių mažėjo ir pajamos, užsakymai. Kaip su tuo susidorojo „Delfi“?
– Krizė tapo puikia galimybe pritaikyti savo patirtį ir įgūdžius praktiškai. Reklamos pasaulyje labiausiai konkuruojame su globaliais žaidėjais, tokiais kaip „Google“, „Facebook“ ir pan. Iki karantino metu atėjusios krizės turėdavome kasmet ieškoti būdų, kaip išryškinti savo konkurencinius pranašumus, kurti naujus produktus ir paslaugas tam, kad būtume įdomūs.
Taigi, kalbant konkrečiai apie reklamos sritį, šokas buvo pirmąsias kelias savaites, nes daug reklamos buvo atšaukta. Vis dėlto labai greitai persiorientavome, persiorganizavome ir po trijų ar keturių savaičių dirbome įprastu ritmu. Tai buvo geras išbandymas visam kolektyvui. Ypač redakcijai ir pardavimų skyriui, kurių darbo sąlygos ir pobūdis pasikeitė.
Praėjusiais metais mūsų pajamos užaugo 6 proc. Tai tikriausias įrodymas, kad „Delfi“ komanda yra pasirengusi įvairiems iššūkiams ir moka keistis taip greitai, kaip to reikalauja aplinkybės.
– Prieš pat šį laikotarpį startavote ir su mokamo turinio platforma „Delfi Plius“, „Delfi TV“ tapo televizija. Ar teko prisitaikyti ir keisti strategiją?
– Pandemijos laikotarpis tikriausiai tik pagreitino pastaruoju metu augantį viso pasaulio interneto žiniasklaidos bendruomenės siekį kurti mokamą turinį. Informacijos gausa ir tikrų, patikimų žinių poreikis sėkmingai augino prenumeratorių verslą. Augimą stebime iki šiol. Nors įprastas naujienų turinys visada buvo ir bus nemokamas, didėja skaitytojų poreikis kitokiam, unikaliam, gilesniam turiniui. Toks dabar yra „Delfi Plius“, kuriame prenumeratoriai gali skaityti ir taip remti jau pamėgtus autorius. Šiuo atveju strategijos keisti nereikėjo, nes kurti išskirtinį turinį ketinome nuo pradžių.
Su nauju televizijos kanalu startavome iki karantino likus mėnesiui. Mūsų vaizdo turinys visada buvo viena stiprių pusių, bet kartu turėjome ambiciją išaugti į atskirą televizijos kanalą. Kai smogė krizė, buvo galima sakyti, kad tai buvo kvailiausias mūsų sprendimas, nes investavome gana didelius pinigus. Tačiau paaiškėjo, kad startavome geru laiku, nes tuo metu reikėjo gero, kokybiško, objektyvaus turinio ir galiausiai paaiškėjo, kad pataikėme. Žiūrovai turėjo puikią progą susipažinti ir su mūsų televizijos kanalu.
– Koks yra „Delfi“ vartotojas? Ar jis keičiasi?
– Mūsų vartotojas yra visi Lietuvos gyventojai. Nesiorientuojame tik į verslo ar į kokio nors konkretaus amžiaus grupę. Turime tikslą, kad turinys pasiektų skirtingas platformas vartojančius vartotojus. Tą patį vaizdo turinį rodome per skirtingas platformas („Delfi TV“, Delfi.lt, „Youtube“ ir „Facebook“). Žingsnis sukurti atskirą televizijos kanalą buvo žengtas siekiant pasiekti vyresnę auditoriją, kuriai televizija yra svarbiausia medija.
Nuo 25 iki 45 metų žmonių auditoriją pasiekiame per portalą ir socialinius tinklus. „Youtube“ taip pat pastebime didelį augimą, kaip ir „Instagram“, „Linkedin“ ar „TikTok“. Neapribojame savęs vienu kanalu.
Vartotojas keičiasi turbūt tiek, kiek keičiasi visa Lietuva. Jaučiasi, kad daugėja labiau išsilavinusios auditorijos, kuri pasirengusi mokėti už turinį, už galimybę naudotis turiniu be reklamos. Matome augantį aiškinamosios žurnalistikos, dokumentinio žanro poreikį. Vis dėlto didžiausias pasikeitimas jaučiamas iš ateinančio nusivylimo socialiniais tinklais, plintančiomis melagienomis ir kitomis dezinformacijos formomis. Šiuo atveju mūsų vartotojas atsisuka į tradicinę žiniasklaidą, ten ieškodamas patikrintų žinių ir faktų.
– Pastaruoju metu nemažai kalbama apie nacionalinio transliuotojo LRT finansavimo modelį. Ar LRT galime apskritai laikyti rinkos žaidėju?
– Reikia pripažinti, kad priėjome iki situacijos, kai šiuo metu turime nacionalinį transliuotoją, kuris iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų žiniasklaidos rinkos žaidėjų. Esminis skirtumas tik tas, kad kiti rinkos žaidėjai turi patys užsidirbti pragyvenimui, o LRT beveik visas savo pajamas gauna iš valstybės dotacijos, gali daryti ką nori ir neturi normalaus išorinio kontrolės mechanizmo.
Kalbant apie visą susidariusią situaciją, 2015 metais buvo pakeistas LRT finansavimo modelis, kuomet ši medija buvo patraukta iš reklamos rinkos ir sukurtas mokesčių tarifu paremtas finansavimo modelis. Jis kasmet augino LRT biudžetą 10-15 proc. Palyginimui, šiuo metu LRT finansavimas yra tolygus keturių didžiausių medija žaidėjų finansavimui kartu sudėjus. Tokios disproporcijos tarp valstybės išlaikomo nacionalinio transliuotojo ir kitų pagrindinių rinkos žaidėjų nerasime nei vienoje Vakarų demokratiškoje šalyje.
Viešojoje erdvėje teigiama, kad mes norime sumažinti LRT finansavimą. Tai – melas. Mano nuomone, LRT gali gauti kad ir dvigubai didesnį finansavimą. Duokime LRT ne 50 mln., bet 100 mln. Stiprus, skaidrus ir misiją atliekantis visuomeninis transliuotojas – vienas iš valstybės demokratijos pagrindų. Tačiau, pirma, finansavimas turi būti suderintas su Europos Komisija. Antra, jis turi atitikti Europos Komisijos suformuluotas gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms. Tas, kas vyksta paskutiniu metu, atvirkščiai, ne kuria ir stiprina demokratiją, bet ją griauna.
Europos Komisija jau yra priėmusi virš 40-ies sprendimų, kuriais buvo suderintas visuomeninių transliuotojų finansavimas atskirose ES valstybėse narėse. Deja, mes esame vieni iš paskutiniųjų, kurie norime sukurti atvirą diskusiją ir išspręsti šią situaciją.
– Kalbant apie „Delfi“ tikslus, kokie jie ir kurias sritis ketinate stiprinti artimiausiu metu?
– „Delfi“ įkūrėjas ir pagrindinis akcininkas Hansas H. Luikas neseniai yra pasakęs, kad mūsų žiniasklaidos grupė pagrindine savo misija yra pasirinkusi tarnavimą demokratijai. Tai yra pagrindinis tikslas, kurio siekiame visose srityse, tiek kuriant objektyvias naujienas kasdien, tiek plėtojant išskirtinės kokybės mokamą turinį „Delfi Plius“, tiek vystant „Delfi“ video turinį. Mūsų įgyvendinti projektai, tokie kaip „Idėja Lietuvai“ ar ką tik pasibaigęs didžiausias Baltijos šalyse inovacijų festivalis LOGIN yra dalis to, ko siekiame – tarnauti demokratijai.
Šio tikslo siekiame kasdien, todėl kasdien turime naujienų ir planų, kaip kartu su besikeičiančiu pasauliu keisis ir pats „Delfi“. Turbūt didžiausia pastarųjų dienų naujiena yra sprendimas keisti komentavimo politiką. Pastarieji metai buvo didžiulis iššūkis visoms žiniasklaidos priemonėms ne tik dėl išaugusių informacijos srautų, bet ir dėl dezinformacijos gausos, todėl nusprendėme keisti politiką ir iki metų galo pasiekti, kad komentuoti galėtų tik registruoti vartotojai.
Tikiuosi, šis žingsnis padės burti ir stiprinti šiuo metu beveik 11 tūkst. narių turinčią „Delfi Plius“ bendruomenę. Ruošdamiesi viso portalo technologiniam atnaujinimui nusprendėme iš esmės peržiūrėti ir komentavimo politiką. Dalis technologinių ir vizualinių sprendimų yra numatyti, tačiau siekdami patogumo vartotojams birželį atliksime tyrimą – komentatoriai išsakys savo lūkesčius, kuriais remiantis padarysime, kad Delfi taptų ta vieta, kur švarioje aplinkoje vyksta kokybiškos diskusijos.
„Delfi TV“ – nemokamas televizijos kanalas pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams. Nerandi? Kreipkis į savo televizijos tiekėją arba įjunk kanalų skenavimą savo televizoriuje.
