„Praėjusią savaitę žiniasklaidos asocijuotos struktūros stiprokai skambino pavojaus varpais dėl galimų žiniasklaidos laisvės varžymų, Seimo Kultūros komitetui pritarus pasiūlymui keisti Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) sudėtį. Tačiau reikalo esmė buvo nedaug paliesta ir skleidžiamos grėsmės labiau nuvilnijo paviršiumi. Problema dėl vadinamosios žiniasklaidos savitvarkos (tiksliau būtų vadinti bendru valdžios ir žiniasklaidos reguliavimu) egzistuoja jau seniai ir yra nuosekliai auginta daug metų. Jos esmė yra ta, kad dažniau pažeidinėjančiai etiką žiniasklaidai gali grėsti paketas ekonominių sankcijų“, – feisbuke rašo D. Jastramskis, išvardindamas šias taikomas priemones.
1. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nurodo, kad lengvatinis PVM tarifas netaikomas profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams.
2. Viešųjų pirkimų įstatymas sako, kad tarp kitų organizacijų ir žiniasklaidos organizacijos viešųjų pirkimų paraiška gali būti atmesta, jeigu ji yra padariusi profesinės etikos pažeidimą, kai nuo pripažinimo nesilaikančios profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieneri metai.
3. Vyriausybės nutarimas (Nr. 1190, 2019) skelbia, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas nesvarsto projektų tų pareiškėjų, kurie per paskutinius kalendorinius metus VIEK buvo pripažinti padarę rimtą profesinį pažeidimą.
4. Visuomenės informavimo įstatyme nurodyta, kad žiniasklaidos organizacijų, kurias per paskutinius metus VIEK yra pripažinusi nesilaikančiomis profesinės etikos, žurnalistai neturi teisės neatlygintinai gauti informacijos iš valstybės registrų.
„Ar tai logiška ir adekvatu? Nelabai. Taip nėra daugelyje demokratinių šalių. Jeigu yra motyvas lengvatų ir paramų nedalinti bet kokiai žiniasklaidai, galima sankcijas sieti su įstatymų, o ne etikos, pažeidimais. Beje, tai Lietuvoje irgi taikoma ir siejama su propagandos, dezinformacijos skleidimu, karo kurstymu ir pan.
Palikus ir toliau galioti neadekvatų sankcijų siejimą su etikos pažeidimais, žiniasklaidos asocijuotas struktūros nuolat jaus natūralų poreikį VIEK turėti sprendimus priimančią daugumą.
Jeigu valdžia turėtų daugiau išmanios nuovokos, žiniasklaidai galėtų pasiūlyti dovaną, kurios jai atsisakyti būtų nepatogu – tai yra panaikinti ekonominių sankcijų siejimą su etikos pažeidimais. Kitas logiškas žingsnis būtų iš Visuomenės informavimo įstatymo pašalinti straipsnį, reglamentuojantį VIEK veiklą. Žiniasklaidos subjektai tuomet gautų laisvą valią sudaryti savo VIEK (ar kitaip pavadintą etikos sergėtoją) pagal savo įsivaizdavimą, be jokio valdžios reguliavimo. Taip yra daugelyje Europos valstybių. Tuomet būtų kuriama tikroji, o ne tokia kažkiek veidmainiškoji žiniasklaidos savitvarkos versija“, – dėsto jis.
Primename, kad lapkričio viduryje daugiau kaip 100 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 9 žiniasklaidos priemones atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos kreipėsi į visas Seimo frakcijas, prašydamos nesvarstyti ir nepriimti Kultūros komiteto teikiamų projektų, kuriais siūloma pertvarkyti žiniasklaidos savireguliacijos institutą – Visuomenės informavimo etikos komisiją (VIEK). Kreipimesi teigiama, kad projektai pakoreguoti tik pagal visuomeninio transliuotojo LRT pasiūlymus, neįsiklausius į kitas organizacijas ir eliminuojant Seimo darbo grupėje parengtą kompromisinį VIEK pertvarkos modelį, priimtiną Lietuvos žurnalistų ir leidėjų organizacijoms.
Po žiniasklaidos atstovų pareiškimo, kad Seimo Kultūros komiteto teikiamas variantas pablogins spaudos laisvės situaciją, projektas buvo išimtas iš Seimo posėdžių darbotvarkės.
