Laimėtoja surinko 7 balsus
Kiti kandidatai buvo Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius ir anksčiau LRT dirbęs Aldaras Stonys. Už M. Garbačiauskaitę-Budrienę balsavo 7 LRT Tarybos nariai, už M. Martišių – 5, A. Stonys negavo nė vieno balso.
„Svarstėme trijų kandidatų programas, vyko diskusija ir po diskusijų vyko balsavimas. Kaip žinote, šį kartą trečiasis konkursas siekė užtikrinti kuo didesnį matomumą, programų sklaidą, tai aš manau, kad buvo labai įdomi patirtis. Visas tas konkursas, kuris užsitęsė, manau, kad mums visiems suteiks vėlgi ir naujos stiprybės eiti ir stiprinti LRT“, – pristatydamas konkurso rezultatus kalbėjo LRT Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.
Nauja M. Garbačiauskaitės-Budrienės kadencija prasidės šių metų spalio 17 d. E. Valatka aiškino, kad, pagal galiojančią tvarką, rytoj bus užsakyta STT pažyma ir paprastai per dvi savaites ji yra gaunama.
Tęs turimos strategijos įgyvendinimą
„Iš tiesų, kaip sakė pirmininkas, šis pusmetis nebuvo lengvas nei man, nei visai LRT. Tas neapibrėžtumas vis tiek buvo ne į naudą, tačiau mes vis tiek veikėme, dirbome kaip ir dirbę, stengėmės įgyvendinti naująją strategiją ir štai jau devyni mėnesiai, kai ją įgyvendiname. Tai aš dėkoju, kad patikėjo man toliau įgyvendinti tą strategiją ir tikiu, kad kaip dirbome iki šiol produktyviai, taip tęsime ir toliau“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak jos, LRT laukia dideli darbai ir iššūkiai.
„Mes žinome, kad žiniasklaidos kraštovaizdis yra labai kintantis, nepastovus ir apskritai keliantis daug iššūkių: tiek konkurencija iš didžiųjų konglomeratų, tiek įvairios grėsmės demokratijai, socialiniai neramumai ir kiti dalykai. Tikrai LRT turės daug darbo užtikrindama kokybišką turinį, telkdama Lietuvos gyventojus ir taip pat informuodama. Tikiuosi, čia padarysime viską, ką galime geriausio, o tuos mano punktus programos daugiau ar mažiau žinote – tai yra, plėsti LRT auditoriją, tai yra, pasiekti tas auditorijas, kurių LRT iki šiol nepasiekė, neaptarnavo, tai yra, vaikų ir jaunimo auditorija, kuriai mes vis daugiau kuriame turinio, taip pat tampresnis ryšys su regionais, portalo stiprinimas ir apskritai LRT teks persiorientuoti iš vadinamos linijinės logikos, kai auditorija žiūri televizorių arba klauso radijo pagal programą, į skaitmeninius transliavimo būdus ir mūsų tikslas yra kuo geriau atliepti tuos auditorijos poreikius ir transliuoti tai, ko iš tiesų reikia jiems, ne tai, kas atrodo kitą kartą mums geriausia“, – kalbėjo ji.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad vienas iš jos tikslų yra apjungti naujienų tarnybas. „Su ta sinergijos idėja aš atėjau ir prieš penkerius metus, tai yra, tikslas išnaudoti naujienų tarnybų resursus, žurnalistų galimybę kuo daugiau glaudinti tą ryšį, kad jie tuos rutininius darbus dalintųsi kiek įmanoma labiau ir savo energiją skirtų originalių medžiagų ir temų, kurios rūpi auditorijai, gvildenimui. Turime problemą, kad LRT dar negreitai pasistatys savo naująjį pastatą, bet mes to siekiame, bet mes stengiamės, kad tos tarnybos vis daugiau bendradarbiautų ir ateityje planuojame gal ir fiziškai dalį tarnybų susodinti į vienas patalpas, vieną redakciją“, – sakė ji.
Šiuo metu M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė neplanuojanti nieko keisti vadovų komandoje, tačiau patikslino, kad, gali būti, persiskirstys pareigybės.
„Turime tokią idėją, kad LRT struktūra turėtų šiek tiek keistis – LRT turėtų persiorientuoti nuo linijinės prie skaitmeninės logikos, tai yra, departamentai turėtų būti skirstomi ne pagal platformas, ne pagal radiją, televiziją ir internetą, bet pagal funkcijas labiau, tai yra, naujienų tarnyba, kultūros redakcija, turinio gamyba, turinio kūrimas, norėtume stiprinti kūrybinį potencialą, tai gali būti, kad įvyks šiokių tokių pokyčių, bet labiau gal pareigybėse, o ne atsisakant konkrečių žmonių“, – aiškino ji.
Taisykles keis nebent naujam konkursui
Po rezultatų paskelbimo paklaustas, ar palengvėjo pagaliau turint laimėtoją, E. Valatka neslėpė, kad tikrai taip.
„Man atrodo, visa Taryba yra atsakinga ir atsakingai žiūrėjo į tą procesą. Jei taip jau susiklojo, kad tos nuomonės išsiskyrė po lygiai, tai vėlgi tai yra patirtis mums visiems, bet šiandien LRT turi vadovą“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, ateityje galima svarstyti, ar reikėtų keisti LRT įstatymą ir galbūt turėti nelyginį Tarybos narių skaičių, bet tai turėtų būti daroma skelbiant naują konkursą.
„Svarstytina, tačiau keisti ar LRT įstatymą, ar kai kuriuos reglamentus, manyčiau, tik tada prasminga, kai skelbiame naują konkursą – jei norime kažką keisti, konkurso metu keisti taisykles nėra tikslinga. Daug diskutavome ir atviro balsavimo klausimu, tokia opcija gali būti svarstoma, tai taikoma korporatyvinių organizacijų atveju, bet tam turi pritarti absoliučiai visa Taryba. O Tarybos pirmininko dvigubas balsas, man atrodo, nėra kelias į sprendimas“, – sakė E. Valatka.
Primename, kad anksčiau šiais metais rengtuose dviejuose konkursuose po lygiai balsų surinko M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos konsultantas Aistis Zabarauskas, tad jie baigėsi nepaskelbus laimėtojo. A. Zabarauskas trečią kartą konkurse nusprendė nebedalyvauti.
