Pasak jo, aktyvi diskusija apie žurnalistų apsaugą užvirė 2021 metais, kada buvo protestų prie parlamento, kitų masinių renginių, protestų, įtampų ir pan.
„Priminsiu, tada irgi jau buvo šiek tiek pakeitimų teisinėje bazėje, konkrečiai kalbant apie administracinių nusižengimų kodeksą, kur buvo įtvirtintos baudos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kurie trukdo žurnalistams tinkamai atlikti savo darbą, rinkti informaciją ir panašiai. Lygiagrečiai visas procesas vyksta ir kalbant apie Europos Komisiją, ir pagal EK rekomendacijas, konsultuojantis su žurnalistų bendruomene Lietuvoje, žurnalistų sąjunga, žurnalistų asociacija, žurnalistų profesionalų asociacija, ir gimė tokie planai, veiksmai, kurie, tikimės, prisidės prie žurnalistų saugumo didinimo. Tai yra tokie pirmi labiau akcentuoti ir organizuoti žingsniai“, – kalbėjo S. Kairys.
Ministras pabrėžė, kad tai nėra įstatymas, bet veiksmų planas, už kurio koordinavimą iš esmės atsakinga Kultūros ministerija.
„Pagrindinė mintis yra, kad žiniasklaidos laisvė nėra tik teorinis teiginys: profesija tikrai nėra paprasta, darbas irgi nėra paprastas, ir iš tikrųjų tie visi veiksmai iš esmės nukreipti į keletą tokių dalykų. Pirmiausia, yra sutarta su policija, kuri irgi rengs mokymus, instruktažus žurnalistams kalbant būtent apie protestus ir demonstracijas, apie fizinį saugumą, kažkokių grėsmių vertinimą, suvokimą ir panašiai. Kitas klausimas yra žurnalistų saugumas internetinėje erdvėje – čia Kultūros ministerija irgi įsipareigoja organizuoti mokymus apie grėsmes, persekiojimą, kaip atpažinti įvairiausius dalykus, neįsivelti į kažkokią didesnę problematiką, ir kas yra labai svarbu, įsitraukė ir Generalinė prokoratūra, ir teismai, kurie irgi pažadėjo savo bendruomenėse kalbant apie kompetencijų kėlimus, mokymus ir panašiai, atkreipti didesnį dėmesį būtent į žurnalistų darbo specifiką, nusikalstamų veikų tyrimus, nukreiptus prieš žurnalistus, į visų žurnalistų teisių ir veiklos garantijų apsaugą, galų gale, teisės į informacijos laisvę užtikrinimą“, – kalbėjo S. Kairys.
Paklaustas, ar tai padės žurnalistams ir gauti informaciją, kai to nėra daroma, kaip buvo plačiai nuskambėjusiu atveju Vilniaus savivaldybėje, kuri nenorėjo atskleisti, kokią išeitinę išmoką gavo pareigas paliekantis Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, S. Kairys komentavo, kad čia kiek kita problematika.
„Tiek kalbant apie saugumą, tiek apie informacijos gavimo kelią, labai svarbu sistematiška procesų stebėsena, identifikuojant, kur mes dažniausiai užstringame, ką mums reikėtų pakeisti ar savo teisės aktuose, ar kažkokiose tiesiog viešų asmenų veiklose. Visada yra tie debatai apie viešo ir privataus asmens sąvokos išgryninimą, aš manau, kad ir kalbant apie saugumą – nes tai vėlgi susiję ir su teismais, ir su prokuratūra, ir su ikiteisminiais tyrimais – tai prisidėtų ir prie to bendro paveikslo, ir prie informacijos gavimo“, – svarstė jis.
S. Kairys neslėpė neturintis informacijos, kiek žurnalistų Lietuvoje nukenčia.
„Čia didžiausia problema, kad mes neturime duomenų, jie kažkaip sistemingai nėra renkami, nėra viešinami. Mes daugiau iš kažkokių pavienių atvejų žinome, ar, tarkime, turėjome visokių susitikimų, kur atskiri žurnalistai pasakojo savo tam tikras istorijas, kaip teko susidurti ir su persekiojimais, ir panašiais dalykais. Net ES lygmeniu tai nėra kažkokia kątik atsiradusi tema – visa tai veda į supratimą, kad žiniasklaidos laisvė negali tik teoriškai egzistuoti kaip kažkokia filosofinė kategorija, ją užtikrinti tikrai reikia pastangų, kalbant tiek apie teisinę aplinką, tiek apie elementarų žinojimą, mokymą, institucijų bendradarbiavimą, kad žurnalistai nebūtų palikti vieni su įvairiom baimėm ar net nežinojimu apie įvairias grėsmes, kurios gali kilti“, – kalbėjo ministras.
