Vietos bendruomenių žurnalistų tinklo (VBŽT) atstovės, dirbančios žiniasklaidoje skirtinguose Lietuvos miestuose, apsilankė Visagino, Akmenės, Pagėgių, Kalvarijos bei Širvintų bibliotekose, kur su vietos gyventojais kalbėjosi apie dabartinę žiniasklaidos situaciją bei iššūkius, su kuriais susiduria tiek skleidžiantys informaciją, tiek jos ieškantys.
„Į socialinius tinklus persikėlęs žmonių bendravimas iš esmės koreguoja žmonių poreikius, įpročius, mobilumą. Tai labai keičia bendrą visuomenės požiūrį į žiniasklaidą bei jos vartojimą. Žmonės vis mažiau ieško informacijos tradiciniuose žiniasklaidos kanaluose, vis daugiau vartoja informacijos socialiniuose tinkluose, o ten tyko ir didieji dezinformacijos pavojai. Tačiau tam, kad atkurtume tarpusavio pasitikėjimu grįstą ryšį, kad taptume vieni kitiems labiau reikalingi, mes, žurnalistai, taip pat turime keistis. Visų pirma, kelti profesinę kartelę, griežtinti profesinės savireguliacijos procesus“, – sako VBŽT vadovė, Kaune dirbanti žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.
Jos teigimu, esminiai žiniasklaidai kylantys dabarties iššūkiai – tai nuolat blogėjanti finansinė sektoriaus situacija bei informacinių karų keliama grėsmė, visų pirma – reputacijai.
Žinių dykumos
Pagėgių bibliotekoje su skaitytojais susitikusi Jurbarke ir Šilalėje dirbanti žurnalistė Daiva Bartkienė atkreipė dėmesį, kad visose penkiose savivaldybėse, kurių bibliotekose apsilankė VBŽT, nebelikę stiprios, nepriklausomos spaudos ar kito naujienų kanalo.
„Spaudos situacija Pagėgiuose yra apgailėtina. Vos apie 8 tūkst. gyventojų turinčioje Pagėgių savivaldybėje nėra jokio nepriklausomo informacijos šaltinio. Šio krašto naujienos paskęsta Šilutės laikraščiuose skelbiamos informacijos sraute. Iš visos auditorijos, atėjusios į susitikimą, tik viena moteris papasakojo kadaise bendravusi su žurnaliste. Apie kokį pasitikėjimą ar ryšį su žiniasklaida galima kalbėti, jei jos tenai tiesiog nebelikę?“ – retoriškai klausė D. Bartkienė.
Pasak jos, tokie žurnalistų susitikimai su žmonėmis yra labai reikalingi ir naudingi, nes visuomenės medijų raštingumo lygis vis dar yra labai žemas. „Tiek žurnalistų parengta, tiek įmonių bei įstaigų platinama informacija ar nuomonių formuotojų įrašai dažniausiai yra „maunami ant vieno kurpaliaus“, o visos nuodėmės už šios informacijos tikslumą ar netikslumą paprastai priskiriamos žurnalistams“, – sakė ji.
D. Bartkienės įsitikinimu, žmonėms trūksta kokybiškos informacijos apie tai, kas iš tiesų vyksta jų savivaldybėse, o etiškai ir profesionaliai dirbanti vietos žiniasklaida yra tai, kuo žmonės tiki ir pasitiki, tiesiog reikia sudaryti sąlygas žurnalistams sąžiningai ir etiškai dirbti savo darbą.
Žinių šaltinis – feisbukas
Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje į susitikimą su Plungėje dirbančia žurnaliste Jurgita Nagliene atėję Naujosios Akmenės gyventojai kalbėjo kartais pažiūrintys žinias, bet dažniausiai visas naujienas susirankiojantys iš socialinių tinklų.
Naujoji Akmenė, skirtingai nei Pagėgiai, turi vietoje leidžiamą nedidelį, vos dviejų puslapių tūkstančio egzempliorių tiražu platinamą laikraštuką „Vienybė“. Bibliotekininkai pasidžiaugė, kad leidinio žurnalistai apsilanko bibliotekos renginiuose, tiesa, iš susitikime dalyvavusių gyventojų nė vienas nepaminėjo šio laikraščio kaip vieno iš savo informacijos šaltinių.
J. Naglienės teigimu, nors vietos spaudos reikšmė ir sumenkusi, tačiau itin teigiamą įspūdį paliko pati biblioteka. „Pastatyta prieš kelerius metus daugiabučių namų kvartale, ji yra kaip koks gaivaus oro gurkšnis vidury sovietinės architektūros“, – sakė ji.
Grėsmė nepriklausomai žiniasklaidai
Po susitikimo su bibliotekininkais ir opozicijos atstovais Širvintų savivaldybės Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje kaunietė žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė sakė jau ne pirmoje savivaldybėje pastebinti tas pačias tendencijas.
„Širvintose, Kaune, Druskininkuose nusistovėjo labai panašios schemos tarp miestų savivaldybių administracijos, nepriklausomai bandančios veikti žiniasklaidos ir opozicijoje veikiančių politikų. Visų trijų savivaldybių lyderiai veikia pagal vieną kurpalių ir visų trijų siekis tas pats – užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą. Sakyčiau, Kaune kol kas situacija yra kažkiek geresnė, bet Druskininkuose ir Širvintose nepriklausomai dirbti savo darbą žurnalistams dėl politikų savivalės darosi nebeįmanoma – jiems nesuteikiama informacija, kenkiama jų reputacijai, daromas net fizinis spaudimas“, – pastebėjo žurnalistė B. Sabaliauskaitė.
Širvintų rajone leidžiamas vienintelis merės Živilės Pinskuvienės šeimos narių valdomas laikraštis, gaunantis dotacijas iš savivaldybės iždo, o iki šiol internete veikiančių „Krašto žinių“ redaktorė neseniai pranešė dedanti ant stalo savo aštriąją plunksną, nes pavargusi kovoti su neteisybe ir patiriamu spaudimu.
Susitiko su profesionalais
Rokiškyje anksčiau žurnaliste dirbusi Lina Dūdaitė-Kralikienė Visagino bibliotekoje profesinėmis temomis bendravo su vietinės televizijos vadovu, taip pat buvusiu Visagine leisto laikraščio redaktoriumi, bibliotekininkais.
„Deja, nepriklausoma spauda Visagine išnyko. Ją pakeitė vietos valdžios leidžiama proklamacija su Savivaldybės reklama. Kalbėti apie tai, kodėl išnyko spauda, jiems skaudu. Sunkumai tie patys, kaip ir kitur, pagrindinės jų dedamosios: technologiniai pokyčiai bei finansinės problemos, besitęsiančios nuo 2008 m. krizės“, – konstatuoja L. Dūdaitė-Kralikienė.
Pasak jos, Visagine visuomenės ir vietos problemos aptarinėjamos socialiniuose tinkluose. Kai kurie susitikimo dalyviai patys turi savo puslapius, Visagine veikia ne vienas Lietuvoje ir už jos ribų žinomas blogeris, kuriantis turinį rusų kalba apie gyvenimo Lietuvoje ypatumus.
L. Dūdaitės-Kralikienės pastebėjimu, šalia buvusios Ignalinos atominės elektrinės iškilusiame mieste, prisišliejusiame prie sienos su Baltarusija, dabar vėl dažniau išgirsi rusų, o ne lietuvių kalbą, mat šalia čia ne vieną dešimtmetį gyvenančių rusakalbių kuriasi ir gausi ukrainiečių diaspora.
