„Atviras balsavimas gali būti sprendimas renkant generalinį direktorių, bet yra sąlyga, tokį kelią turi palaikyti jei ne visi, tai bent maksimali dauguma“, – prieš balsuojant kalbėjo LRT Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.
Prieš balsavimą savo argumentus už ir prieš dėstė kiti LRT Tarybos nariai.
Jonas Staselis pasisakė esantis už slaptą balsavimą. „Šiuo metu, kai yra tokia gana sudėtinga situacija, kai daromas Tarybai didžiulis spaudimas iš visuomenės, politikų pusės, keisti tvarką ir daryti viešą balsavimą, manyčiau, būtų neprotinga. <...> Galime atviras diskusijas rengti, bet balsavimą palikti slaptą – per daug įkaitusi situacija ir per didelis spaudimas Tarybos nariams“, – kalbėjo jis.
Irena Vaišvilaitė dėstė pasisakanti už atvirą balsavimą: „Mes kaip taryba turime pareigą išrinkti direktorių ir tos pareigos vykdymas kol kas nevyksta, nes rinkimų procedūra pasirodo esanti nepakankama“.
„Aš esu už viešą balsavimą – tokią alternatyvą taryba turi turėti, tai dar vienas instrumentas mūsų pareigos vykdymo. Čia neina kalba apie spaudimą, o apie atsakomybės prisiėmimą. Viešas balsavimas yra savo nuomonės deklaravimas – nemanau, kad yra ko nors bijoti. Visi mes susilaukiame kritikos, visuomenėje yra cirkuliuojanti nuomonė, kad vykdomas poveikis – aš nesu patyrusi jokio poveikio, gal kažkas patiria. Nacionalinis transliuotojas yra viešas reikalas. Kitais metais turėsime krūvą rinkimų, čia galima įžiūrėti politinį interesą, o kad jo nebūtų, atviras balsavimas būtinas“, – kalbėjo I. Vaišvilaitė.
Deimantas Jastramskis taip pat teigė palaikantis viešą balsavimą. „Neturime patys sau pridaryti kliūčių priimti sprendimus, turime padėti LRT sklandžiai dirbti, ko nedarome per paskutinius kelis mėnesius. Turime pritarti pakeitimui – tai ne panacėja, o išėjimas iš pato situacijos <...> Argumentai, kad slaptai bus mažiau spaudimo, nėra tvirti, nes kai žmonės pasiduoda spaudimui, tai daro ir atvirai, ir slaptai. Nepasiduokite spaudimui ir gal kitą kartą rezultatai bus ne šeši šeši“, – kalbėjo jis.
Norbertas Černiauskas taip pat pasisakė už atvirą balsavimą: Visų pirma reikia atvirai pripažinti, kad beveik pusę metų esame tam tikroje kritinėse situacijoje ir reikia ieškoti kelių kaip išeiti. Atviras balsavimas yra atsakomybės prisiėmimas, aš nebijau to. Antras dalykas, tai Taryboje aiškumo ir argumentacijos duotų, ir, kas labai svarbu, už mūsų yra keli šimtai LRT darbuotojų, kurie kelia klausimus, kas čia vyksta pusę metų. Turime prisiimti atsakomybę aiškiai, atvirai, ir rinkti vadovą atviru balsavimu – tai konkretus kelias, jis nieko negarantuoja, bet reikia bandyti išeiti iš krizinės situacijos“.
Darijus Beinoravičius išsakė poziciją nepritariantis viešam balsavimui. „Išgirdome skambių žodžių, kurie atskirai skambūs ir teisingi, atsakomybė, pareiga, visuomenė, bet reikia atsakyti į klausimą, ką reiškia slaptas balsavimas ir kam jis reikalingas. Tai vienas iš nepriklausomumo rodiklių, tad ar norime turėti nepriklausomą Tarybą, ar bandome aukoti nepriklausomumą dėl kito gėrio? Taip nuo vilko galime užbėgti ant meškos <...> LRT nebus nepriklausoma, jei LRT Taryba bus nuo kažko priklausoma – kai siūlome viešą balsavimą, siūlome galvos skausmą gydyti giljotina. Reikia išrinkti generalinį, bet nesilpninti visos institucijos. Gal pratęsti paraiškų priėmimo terminą reikia, kitų būdų dar yra“, – sakė jis.
LRT Tarybos posėdyje taip pat nutarta, kad bus organizuojami kandidatų į LRT generalinius direktorius susitikimai su LRT darbuotojais, kuriuose jie pristatys savo programą ir atsakys į klausimus. Šis susitikimas bus transliuojamas LRT interneto portale. Taip pat planuojama transliuoti kandidatų pokalbį su LRT Tarybos nariais.
