Savo priežastis jis išdėstė įraše feisbuke.
„LRT vadovo rinkimai yra akligatvyje, o kosmetiniais konkurso sąlygų pakeitimais organizacijos iš jo neišvesi. Manau, yra visos prielaidos trečiam patui ir dar didesnei dramai.
Kandidatų susitikimas su darbuotojais ir viešas rinkimų posėdžio transliavimas nieko neišsprendžia, nesuteikia jokių papildomų įžvalgų apie kandidatus ar reikšmingų svertų jiems vertinti, o tik sukuria nepagrįstą viltį, kad dabar galbūt viskas bus kitaip.
Tokiomis aplinkybėmis negalime tikėtis kitokio rezultato, nei kad jau du kartus matėme. Kandidatai nepasikeitė, jų programos nepasikeitė, CV nepasikeitė. Kodėl tada turi keistis tarybos narių nuomonė, jei jau buvo kartą išreikšta ir dar pakartota antrą kartą.
Abu kandidatai du kartus išgirdo aiškų „ne“. Vidinės nuostatos, kuriomis vadovaujuosi gyvenime, diktuoja sprendimą nebedalyvauti konkurse dėl trijų priežasčių:
1. Ne yra ne. Nematau tame nieko asmeniško, politiškai angažuoto, neketinu demonstratyviai menkinti prieš mane balsavusių tarybos narių ar skelbti apie menamus politinius sąmokslus. Tiesiog pusei tarybos narių mano programa ir patirtis neatrodo pakankami vadovavimui LRT, o kitai pusei – netinka ankstesnės vadovės darbo principai. Taip matau situaciją ir ją priimu.
2. Trečias patas būtų žalingesnis už pirmus du, nes atvertų duris ilgai trunkančiam organizacijos draskymui, prisidengus pretekstu tobulinti jos valdyseną. Neturėjau tokio tikslo. Organizacijos valdysenos modelis nėra pirmos svarbos problema, į kurią turi susitelkti galvos, kurioms rūpi nacionalinis transliuotojas. Esminiai trūkumai yra susiję su buvusios, o dabar laikinosios vadovės imituojamu skaidrumu, piktnaudžiavimu galia ir visomis iš to išplaukiančiomis vidinėmis bei išorinėmis problemos. Šių trūkumų ištaisymui nereikia keisti nei teisės aktų, nei tarybos. Užteks, kad abu kandidatai išgirdę aukščiausio organizacijos valdymo organo „ne“, priims tai kaip suaugę žmonės.
3. Kaip įmanoma vykdyti misijos dėmenį „telkti“, kai pusė tarybos narių du kartus išreiškė nepasitikėjimą? Ir ką giluminiam lygmeny pakeis trečias kartas, kai du kartus už organizaciją atsakingi autoritetai pasakė, kad reikia pokyčio. Gali pykti ant veidrodžio, gali jį pakeisti, bet esmė dėl to nepasikeis. Telkti gali tik platų pasitikėjimą turintis asmuo.
Todėl konkurse trečią kartą nedalyvausiu. Ačiū LRT tarybos nariams, kurie nepakeitė nuomonės ir du kartus balsavo už mane. Ačiū LRT tarybos nariams, kurie nebalsavo už mane, bet diskusijoje išlaikė aukštą kultūrą ir profesionalumą“, – rašo jis.
Šiandien, paskutinę dieną, kai dar galima teikti paraiškas dalyvauti LRT generalinio direktoriaus konkurse, tai padaręs pranešė žurnalistas, sociologas Mantas Martišius.
Vakar apie tai, kad dar kartą dalyvaus konkurse, pranešė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Šiuo metu dokumentus LRT yra pristatę trys kandidatai. „Taryba vokus atplėš antradienį. Tada bus žinomi ir viešai paskelbti kandidatai, dalyvaujantys konkurse“, – sakė LRT atstovė žiniasklaidai Miglė Savickaitė.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius E. Valatka.
