Tendencijos keičiasi, bet ar keičiamės mes?
Pasak komunikacijos ekspertės, „Alma Master“ vadovės Dovilės Joneliūnienės, lyderystės sąvoka šiandien yra įgavusi naują reikšmę ir nepriklausomai nuo įmonės veiklos, į komunikaciją bei turinio kūrimą, įmonės vizijos perteikimą viešoje erdvėje turėtų būti įtraukiami ir darbuotojai, ne tik vadovas. Tačiau įdomi tendencija, kad vienu atveju vadovas nori aktyviai dalyvauti ir būti „įmonės veidu“, kitu atveju priešingai – atsiriboja ir skatina komunikuoti ryšių su visuomene vadovus, HR komandą. Trečiuoju atveju komunikacija lieka nuošalyje, tai yra, susitelkiama į pardavimus, įmonės plėtrą ir produktų kūrimą bei vystymą, pamirštant, kad pasitikėjimą, įvaizdį ir konkurencinį pranašumą formuoja būtent turinys, istorija ir dalijimąsis patirtimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ar įmanoma pasivyti besikeičiančias tendencijas ir įtraukti komandą į komunikaciją? „Praktinė patirtis dirbant su klientais ir komanda rodo, kad pradžia, kuri, žinoma, reiškia pokyčius – nėra paprasta. Juk tam, kad komanda įsitrauktų ir ne tik perduotų suformuotą žinutę socialinėje erdvėje, bet ir norėtų patys dalintis patirtimi – reikia laiko, įpročio, motyvacijos. Žmonėms, kurie nelinkę kalbėti viešai, yra introvertai, o gal net vengia socialinių tinklų, išgirdus, kad štai, nuo rytojaus visi būsite įtraukti į įmonės komunikaciją – gali kilti pasipriešinimas, jei tai nėra susiję su tiesioginėmis pareigomis ir darbų atlikimu įmonėje“, – komentavo D. Joneliūnienė.
Stipriųjų savybių atskleidimas paskatins komandiškumą
Pašnekovės teigimu, labai svarbu išryškinti komandos stipriąsias puses. Jei kalbama apie startuolį, įmonės įkūrėjus, tokiu atveju visi komandos nariai turi kuo dalintis – nuo sunkumų iki vizijos, istorijos ir trumpų patarimų. Visi turi stipriąsias puses – marketingo, technologijų, HR, turinio valdymo, administravimo. Tai turinys, kurį galima pritaikyti, adaptuoti priklausomai nuo to, kaip geriau jaučiamės – ar kalbėdami ir įrašydami trumpus stories, ar trumpas žinutės, o gal parašydami citatą, susijusią su įmonės tikslais šiais metais.
„Nereikia iš savęs reikalauti maksimalaus progreso ar nudailintos žinutės. Būkite natūralūs. Auditorija – tiek žiniasklaidoje ruošiant pranešimą spaudai, tiek socialiniuose tinkluose – nori natūralumo, emocijos, energijos. Pajusti, ką darote, kodėl tuo tikite. Kuo daugiau komunikuosite socialiniuose tinkluose ir didinsite įvaizdį kaip ekspertai, kaip komanda, kurios nariai palaiko vienas kitą, tuo daugiau žiniasklaidos, potencialių klientų dėmesio pritrauksite. Tai visapusiška nauda kuriant, formuojant įmonės įvaizdį, reputaciją ir didinant konkurencingumą“, –atkreipė dėmesį D. Joneliūnienė.
Ką reikėtų žinoti prieš pradedant komunikuoti „LinkedIn“?
Socialinis tinklas, orientuotas į karjerą ir dalijimąsi įmonės naujienomis, dabar įgauna ir kitą atspalvį. Ir tai ne tik ekspertiškumas. „Linkedist“ vadovės Kotrynos Kurt teigimu, įmonės darbuotojams komunikuoti „LinkedIn“ verta dėl kelių priežasčių: visų pirma, tai yra jų asmeninio įvaizdžio kūrimas ir jų kompetencijų parodymas pristatant save kaip profesionalą. Ne mažiau svarbi priežastis yra tai, kad turinys šiame socialiniame tinkle gali padėti verslui ar įmonei, kurioje jūs dirbate.
Reprezentuodami savo įmonę, atstovaudami jai kaip ambasadoriai, galime pritraukti daugiau dėmesio, o tai tiesiogiai susiję ir su didesniais pardavimais bei potencialiais klientais. Žinoma, „LinkedIn“ išlieka ir vienu pagrindinių kanalų ieškantiems darbo, norintiems gauti geresnių pasiūlymų ateityje. Tačiau nuo ko pradėti siekiant būti efektyviu komunikatoriumi šiame socialiniame tinkle?
„Visų pirma, reikėtų išsigryninti, kaip jūs norite atrodyti viešoje erdvėje, kokį įvaizdį formuoti. Pasidarius namų darbus, optimizavus profilį, nusprendus, kokios srities profesionalu norite save pozicionuoti, galima pradėti kurti ir publikuoti turinį bei pradėti ieškoti kontaktų, kuriems šis turinys būtų aktualus“, – akcentavo K. Kurt ir pridūrė, kad tai daro labai didelę įtaką įmonės vystymuisi, būtent todėl itin suaktyvėjo susidomėjimas įmonės darbuotojų ambasadoryste. Įmonės pamatė, kad visa tai gali atnešti ne tik dėmesio, įsitraukimo socialiniuose tinkluose, bet ir realių rezultatų.
Štai vienos Olandų įmonės „Connected Circles“ tyrimų duomenimis, ištyrus IKEA kaip prekinio ženklo įrašus „LinkedIn“ ir palyginus juos su vadovo prekinio ženklo komunikacija, rezultatų persvara buvo akivaizdi. Vadovui kiekvieną kartą įkėlus įrašą, jo turinys sulaukdavo 300 proc. daugiau įsitraukimo negu įmonės įrašai. Tai parodė, kad žmonių profiliai turi daug daugiau įtakos nei įmonių.
Kitas tyrimas, atliktas Anglijoje parodė, kad iš visų įmonių, kurios rinko pinigus startuoliams, šeši įkūrėjai buvo labai aktyvūs „LinkedIn” ir tai sukūrė daug didesnį pasitikėjimą pritraukti investuotojams. Kito tyrimo metu nustatyta, kad 89 proc. visų apklaustųjų, kurie buvo sprendimų priėmėjai, pasakė, kad pasitiki organizacija daug labiau, kai vyksta komunikacija iš įmonės vadovų, 49 proc. apklaustųjų patvirtino, kad tai paveikė jų B2B pirkimo procesą.
„Tai daro pozityvią įtaką, kuria pasitikėjimą. Įdomus faktas, kad Danijoje kai kuriose įmonėse „LinkedIn“ įtraukiamas į kontraktus kaip vienas iš darbo įrankių ir užduočių, kuria žmogus turės užsiimti pradėjęs dirbti. Sparčiai augančios ekonomikos šalys mato didelę komandos komunikacijos svarbą kuriant įmonės įvaizdį“, – sakė K. Kurt.
