Kai kasdien girdi šias dejones, bet matai, kaip įmonės neefektyviai leidžia pinigus, tampa akivaizdu, jog nemaža dalis smulkaus verslo iki galo nesuvokia tikrosios reklamos esmės. Iš tiesų, efektyvi rinkodara nėra lengvas riešutėlis.
Tačiau šiuo metu, kai krizės įveikimo ir krizinių situacijų modeliavimo sesijose kartais tenka kurti fantastinius scenarijus, dejonėms apie reklamos problemas sakau „STOP!“
O gal pabandom kitaip? Jei pasaulyje nebeliktų reklamos? Kaip tada gyventume, kaip veiktų verslas, organizacijos, vyriausybės, pagaliau, religinės institucijos?
Pasaulis tiesiog atrodytų visiškai kitaip nei dabar, o mes nevartotume daugelio prekinių ženklų produktų, gyvenimas greičiausiai taptų lėtesnis, tačiau, neabejotinai, šimtus kartų brangesnis. Kodėl?
Didžioji dalis nemokamo turinio ir laisvai prieinamos informacijos tiesiog dingtų. Tam, kad galėtume skaityti naujienų portalus, jie turi pritraukti nemažai skaitytojų ir reklamos užsakovų. Jau dabar dalis turinio yra apmokestintas, bet jei iš skaitytojų reiktų padengti visas žurnalistų ir portalų išlaikymo sąnaudas, informacija kainuotų itin brangiai. Tokios įprastos paslaugos kaip „Google Maps“ ar „Gmail“, taip pat dingtų. Galbūt ir liktų keletas viešosios informacijos šaltinių, bet ir jie neišgyventų be dotacijų ir paramos.
Suprastėtų produktų kokybė, o įpakavimai taptų blankesni. Vyresni žmonės dar gali prisiminti parduotuvių vaizdus iš sovietinių laikų, kai didžioji dalis produktų lentynose būdavo dešimties skirtingų pilkai melsvų atspalvių. Nebelikus reklamos įmonėms, dingtų ir didelis noras konkuruoti, išsiskirti ir taip patraukti klientų dėmesį. Lentynose greičiausiai matytume ne dešimt skirtingų gamintojų produktų, o tik vieną ar vos kelis gamintojus.
Lengviau formuotųsi monopolijos, kurios mažiau rūpintųsi gamta ir darbuotojais. Dabar kiekvienas start-upas gali su gana nedidelėmis sąnaudomis apie save garsiai pranešti pasauliui ir atkreipti į save dėmesį. Didžiausi gamintojai nesijaučia ramūs, nes kasdien girdime apie naujus ir inovatyvius produktus, tvarų požiūrį į verslą. Be reklamos, be informacinių šaltinių kažin, ar pavyktų sužinoti apie nišinius produktus, netradicinius sprendimus, jaunas kompanijas. Būtų didelė tikimybė, jog didžiosios kompanijos pradėtų dar labiau augti, vienytis, kelti kainas ir netgi mažinti kokybės kriterijus, prasčiau elgtis su darbuotojais ar gamtos ištekliais.
Būtų sunkiau surasti produktus ir paslaugas, kurių mums reikia, už prieinamą kainą. Įsivaizduokime, jog mums reikia cheminio drabužių valymo, tačiau nėra jokios reklamos, jokios informacijos. Kiek laiko užtruksime ir kiek gatvių turėsime išvažinėti, kol rasime tai, ko norime? Arba, pavyzdžiui, pradedančioji kosmetologė. Be reklamos apie ją sužinoti tikimybė būtų lygi kokiam 0,01 proc., ir tiek susilauktų greičiausiai tik iš draugių, įvairių pažįstamų. Ar buitinės technikos pardavėjas, kuris į Lietuvą veža aukštesnės klasės produktus ir yra įsikūręs miesto pakraštyje? Be reklaminės iškabos bei kitokio pobūdžio reklamos šio žmogaus tikrai nerastume.
Verslas, kuris neturi fizinės vietos, būtų beveik neįmanomas. Šiandien daugelis verslų veikia per tarpininkus, produktus gamina vienoje šalyje, o parduoda per skirtingus pardavėjus. Be reklamos taptų svarbu turėti nekilnojamąjį turtą ir vienoje vietoje veikti ilgus metus tiesiog tam, kad potencialūs pirkėjai galėtų patogiai atvažiuoti ir surasti. Žinoma, ir nekilnojamojo turto kainos pasiektų neregėtas aukštumas.
Freelanceriai, laisvai samdomi konsultantai, smulkieji amatininkai sunkiai išgyventų. Šiandien daugelį verslų gelbėjantys pagalbininkai taptų praktiškai nematomi. Greičiausiai sugrįžtų į korporacinį pasaulį ir samdomų darbuotojų rinką, o daliai, tikėtina, prireiktų net valstybės pagalbos. Todėl išaugtų ir valstybės išlaidos socialinėms sritims.
Išliktų vienintelė reklamos forma „iš lūpų į lūpas“. Klausinėtume draugų, pažįstamų, kolegų, kas geriausia, ką patartų ir rekomenduotų. Taip pat atsirastų daugiau besireklamuojančių ir šūkaujančių gatvėse, kviečiančių užeiti į parduotuves, kaip dabar galima išvysti kokioje turistinėje vietovėje ar megapolyje. Ir tai būtų pati brangiausia reklama.