Štai R. N. po vienu iš „Tuščių narvų“ įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ rašo: „Šituos žaliuosius visus prie sienos ir tvarka būtų! Gailą, Adolfo reikia tuoj tvarką padarytų“ [kalba netaisyta]. Tokių radvilų daugėja ir daugės, nes heitas yra sėkmės rodiklis.

Anksčiau galvojau, kad heitas yra šalutinis darbo produktas. Jeigu darysi kažką svarbaus, jo neišvengsi. Maždaug bijai vilko, neik į mišką. Dabar manau kitaip. Heito stiprumas ir kiekis, mano galva, yra vienas iš sėkmės matų. Vienas iš KPIs.

Jeigu tokie kaip R.N. girtų „Tuščius narvus“, ar būtume tuo patenkinti? Ne, žmogui atrodo, kad aplinkosaugininkus reikia išžudyti, tad jo pagyra reikštų, kad kažką darome labai blogai. Vienintelė reakcija, kurios reikia norėti iš tokio asmens, būtent tokia, kokią paliko komentare.

Jeigu Seimo narys Kęstutis Mažeika, nuolat balsuojantis prieš gyvūnus, reikštų palaikymą, o ne kritiką gyvūnų apsaugos organizacijai, ko gero, kiltų įtarimas, jog ta organizacija susikompromitavusi. Jei K. Mažeika pastebi tavo tikslą padėti gyvūnams ir jam prieštaraudamas ima kalbėti nesąmones, gali būti ramus, kad eini teisinga kryptimi.

Jeigu Seimo narys Remigijus Žemaitaitis „OpTV“ laidoje kalbėdamas apie „Tuščius narvus“ pasakytų ką nors gero, reikėtų susirūpinti reputacija ir išplatinti viešą atsiribojimą nuo šio asmens.

Dar daugiau, reikia suprasti, kad alternatyvos heitui yra dvi. Pirma, gali nustoti siekti tikslo. Tada neužkliūsi Hitlerio gerbėjams ir kitiems panašaus plauko kritikams. Antra, gali siekti tokių žmonių palankumo. Kadangi jos abi netinka, lieka pamatyti, jog priešų skaičius, jų galingumas, jų heito stiprumas ir kiekis rodo, kaip gerai tau sekasi.

Tai suvokus mano santykis su heitu pasikeitė į žymiai sveikesnę pusę. Rekomenduoju visiems.

Įrašas  feisbuke