Beveik kiekviena svetainė turi bent vieną formą, kurią vartotojas gali užpildyti. Tai gali būti tiek įprasta kontaktinė forma, kurioje yra tik keli laukeliai, tiek sudėtingesnė, kurioje gali būti 10 laukelių. Tik problema ta, kad vartotojai nelabai mėgsta formų, ypač ilgų. Nors daug žmonių jas pildo norėdami gauti paslaugą ar produktą, bet nemaža dalis visgi atkrenta.

Formos užpildymas yra gana dažna konversija svetainėje. Ypač, jei svetainė nėra elektroninė parduotuvė. Kaip žinia, konversija yra svarbiausias arba vienas iš svarbiausių veiksmų svetainėje. Tad akivaizdu: jūs norite, jog jūsų formas užpildytų kuo daugiau žmonių, ir norite žinoti, ar yra kokių nors formos laukelių, kurie vartotojams nepatinka.

Kalbant abstrakčiai, formos yra gerai. Jos padeda vartotojui lengviau suprasti, kokią informaciją jis turi pateikti. Tačiau ne visos formos yra vienodai efektyvios.

Kompromisai įmonės viduje

Dažnai didesnės įmonės turi kelis skyrius ar kelis žmones, kuriems yra aktualus kontaktinės formos užpildymas. Tai gali būti, pavyzdžiui, rinkodaros ir pardavimų skyriai. Vieniems duomenys yra reikalingi reklamos tikslais, kitiems ‒ pardavimo. Dažniausiai rinkoadarai užtenka elektroninio pašto, tačiau pardavimų skyrius pageidauja gauti daugiau informacijos: kada geriausias laikas paskambinti, koks kliento veiklos pobūdis, šeimos pajamos, kokia įmonės apyvarta, kiek žmonių dirba įmonėje ir kiti įvairūs klausimai. Bet kuo daugiau laukelių, tuo didesnė tikimybė, kad forma nebus užpildyta.

Jei tikrai reikia iš potencialaus kliento surinkti daug informacijos, pabandykite formą išskaidyti į dvi dalis. Iš pradžių vartotojo paprašykite minimalios informacijos: vardo ir kontaktų. Išsaugokite juos, kad rinkodaros skyrius galėtų susisiekti su vartotoju. Kitame puslapyje galite vartotojo paklausti, ar jis, pavyzdžiui, norėtų gauti detalesnį pasiūlymą arba paskirti tikslesnį skambučio laiką. Jei vartotojas sutiks, tada galite paprašyti jo smulkesnės informacijos apie jį patį ar jo įmonę. Tokiu atveju abu skyriai gaus reikiamą informaciją, o vartotojas nebus šokiruotas ilga forma ir jam bus leista rinktis, ar atskleisti daugiau informacijos, ar ne.

Pažvelkime į vieną pavyzdį:

R. Golcas. Svetainės formų optimizavimas naudojant „Google Analytics”

Laukelių nemažai, bet ar tikrai visų reikia? Ar tikrai šiame žingsnyje reikia pašto kodo? Šalis gali būti nustatoma automatiškai, nemanau, kad iš Vokietijos kas nors registruosis. Ši forma tikrai gali būti trumpinama.

Kiekvieną kartą, kai vartotojas pildo formą jis yra priverstas apmąstyti kiekvieną laukelį. Ar jis norės palikti savo adresą? O pavardę? Telefono numerį?

Jei jie visgi nusprendė atiduoti savo informaciją, kuris laukelis jiems buvo didžiausia kliūtis?

Laukelių užpildymo matavimas su „Google Analytics”

Vartotojai pildo formas ir elektroninėse parduotuvėse. Gali būti, kad būtent sudėtinga forma galėjo jums kainuoti papildomus pardavimus. Žemiau parodytame pavyzdyje mes norėjome sužinoti, ties kuriais laukeliais vartotojai labiausiai atkrenta. Ši forma buvo vienas iš pirkimo žingsnių. Tai yra JAV esanti parduotuvė.

R. Golcas. Svetainės formų optimizavimas naudojant „Google Analytics”

Šioje vietoje mes matavome kiekvieno laukelio klaidų pranešimus, kad pasižiūrėtume, kuriose vietose dažniausiai daromos klaidos, arba vartotojas palieka tuščią laukelį. Iš karto matosi, kad telefono laukelis sukelia daugiausiai problemų. Paaiškėjo, kad vartotojams neaišku, kokiu formatu reikia įvesti telefono numerį, o kiti manė, jog šis laukelis nėra privalomas. Buvo nuspręsta šį laukelį visai išimti, nes jis tame žingsnyje nėra būtinas.

Kitoje svetainėje mes žiūrėjome, kiek laukelių vartotojas užpildo sėkmingai.

R. Golcas. Svetainės formų optimizavimas naudojant „Google Analytics”


Abiejuose atvejuose jums reikia ieškoti didelių atitrūkimų. Visada bus atvejų, kai vartotojai nepabaigia formos pildymo ‒ tai natūralu. Bet jei matote, kad iš vienų laukelių į kitus vartotojai pereina sėkmingai, bet kitose vietose yra didelis skirtumas, tikėtina, kad būtent tas laukelis sukelia kažkokių problemų.

Kaip matote, telefono laukelis ir čia daugumai kelia problemų, tačiau yra dar vienas laukelis šiek tiek žemiau – valstija. Ši problema buvo ištaisyta parenkant valstiją automatiškai pagal pašto kodą. Vartotojui reikėjo mažiau galvoti ir mažiau pildyti.

Google Analytics” turi paprastą ir, svarbiausia, nemokamą būdą išmatuoti šiuos laukelius. Vienintelis minusas yra tas, jog tam reikės programuotojo.

Šis būdas siunčia taip vadinamus įvykius (events) į „Google Analytics”. Geriausia būtų šią dalį palikti programuotojams.

Pirmasis įvykis siunčia informaciją apie sėkmingą laukelių užpildymą:

Kategorija (category): puslapis kur forma buvo užpildyta (paimamas automatiškai)
Veiksmas (action): laukelis_uzpildytas
Pavadinimas (label): laukelio pavadinimas (paimamas automatiškai)

Kitas įvykis siunčia informaciją apie klaidas:

Kategorija (category): puslapis, kur forma buvo užpildyta (paimamas automatiškai)
Veiksmas (action): laukelio klaida (čia galima padaryti, kad būtų automatiškai paimtas klaidos tekstas)
Pavadinimas (label): laukelio pavadinimas (paimamas automatiškai)

Ką jūs įdėsite į kiekvieną laukelį, yra jūsų reikalas, svarbu, kad galėtumėte atskirti, kuri tai forma, koks laukelis, ir kas įvyko. Svarbu, kad formos tarpusavyje nesusimaišytų.

Kodo pavyzdys:

$(document).ready(function() RIGHT_BRACKET
var currPage = window.location.pathname;
$(‘:input’).blur(function () RIGHT_BRACKET
if($(this).val().length > 0)RIGHT_BRACKET
ga([“send”, “Form: ” + currPage, “field_completed”, $(this).attr(‘name’)]);
LEFT_BRACKET
LEFT_BRACKET);
var errs = $(‘label[style=”color: red”]‘).contents();
for(var i=0; i
ga([“send”,“Form: ” + currPage, “form_error”, $(errs[i]).text()]);
LEFT_BRACKET
LEFT_BRACKET);
LEFT_BRACKET

Svarbu. Nesu programuotojas, dėl to ir šiame kode gali būti klaidų. Aš visada konsultuojuosi su programuotojais. Tikrai nedėkite šio kodo į savo svetainę, nepasikonsultavę su savo programuotoju.

Laukelių įvykių sekimas gali būti įgyvendinti ir kitaip. Labai daug kas priklauso nuo svetainės, jos kodo ir pan. Mano pateiktas kodas yra tik pavyzdys, kad programuotojas pažvelgęs galėtų greičiau suprasti, ko jūs iš jo norite.

Kai tik viskas bus paruošta, būtinai pamėginkite patys, ar forma sėkmingai veikia. Kai tik tą atliksite, galite iškarto matyti, ar įvykiai sėkmingai siunčiami į „Google Analytics”. Užeikite į „Google Analytics” realaus laiko ataskaitą: Realus laikas > Įvykiai. Čia turite matyti jūsų sudėtus įvykius. Jei jų nėra, kartu su programuotoju patikrinkite, ar jie gerai sudėti.

Jeigu viskas veikia puikiai, palaukite, kol prisirinks pakankamai duomenų. Visus įvykius rasite nuėję į Elgsena > Įvykiai > Apžvalga. Nedarykite jokių išvadų iš kelių formos užpildymų. Palaukite bent 100 užpildymų. Kuo daugiau duomenų, tuo mažesnė paklaidos tikimybė.

Kai tik surinksite pakankamai duomenų, į pagalbą pasitelkite SM Excel’į ir ten sukurkite grafiką, panašų į pateiktus pavyzdyje. Taip lengviau aptiksite problematiškas vietas.

Žiūrėdami į duomenis, užduokite sau šiuos klausimus:

1. Ar šis laukelis tikrai yra būtinas šiame žingsnyje? Gal ši informacija gali būti paimta vėliau?
2. Jei informacija būtina, kodėl gali kilti problemos? Ar vartotojui aišku, ko iš jo norite? Pavyzdžiui, ar jis gali telefoną įvesti bet kaip, ar tik su +370?
3. Jei forma ilga, gal reikia ją skaidyti į du žingsnius?

Kiekvienas atvejis yra individualus, tad sprendimą teks rasti patiems. Bet dabar žinosite nuo ko pradėti ir nereikės spėlioti. Ne visada iš pirmo karto pataisysite formą, kaip ir ne visada problema bus laukeliuose. Nenusiminkite, judėkite toliau: jūs turite įrankius ir žinias.

Įsigykite elektroninę R. Golco knygą „Jūs, svetainė ir Google Analytics: sėkmingo gyvenimo paslaptys".

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją