Užsienio žiniasklaidoje pasipylė svarstymai, jog kraštutiniai dešinieji Europoje viena ar kita forma minta iš Kremliaus kišenės.
Ar tokia situacija gali kartotis Lietuvoje? Nebūtinai taip pačiai, tačiau neabejojama, kad pinigai iš Maskvos kelią į Lietuvos politinę areną randa.
Prancūzija sudrebėjo
Gruodžio pradžioje Prancūzijos naujienų agentūra „Mediapart“ paskelbė žurnalistinį tyrimą apie M. Le Pen tėvo, buvusio žinomo politiko Jeano-Marie Le Peno finansus.
Paaiškėjo, kad šiemet balandį M. Le Pen tėvo įmonė „Cotelec“ gavo 2 mln. eurų (6,9 mln. Lt) paskolą iš Kipre registruotos bendrovės „Vernonsia Holdings“. O už jos, „Mediapart“ duomenimis, stovi buvęs KGB agentas, Šaltojo karo metais iš Didžiosios Britanijos už šnipinėjimą išsiųstas Jurijus Kudimovas.
Ši žinia buvo antras didelis smūgis EP rinkimuose triumfavusiai Nacionalinio fronto partijai. Kiek anksčiau „Mediapart“ pranešė, kad partijai 9 mln. eurų (apie 31 mln. Lt) suteikė Maskvoje veikiantis Rusijos bankas „Pervyj Česko-Russkij bank“.
Tokie sandoriai Vakarų žiniasklaidai nekelia susižavėjimo M. Le Pen ir jos partija.
„Tai atrodo tarsi skyrius iš pigaus šnipų romano: buvęs KGB agentas, devintajame dešimtmetyje išgrūstas iš Didžiosios Britanijos, didelę sumą pinigų paskolina kraštutinei dešiniajai Europos partijai. Koks jo tikslas? Pakenkti Europos Sąjungai ir sutvirtinti saitus tarp Maskvos ir galimos būsimosios prokremliškos Prancūzijos lyderės. O iš tikrųjų būtent taip ir nutiko“, - rašo „The Guardian“ apžvalgininkas Luke'as Hardingas.
Vengrija, Bulgarija – ir ne tik
Anot jo, kraštutinių dešiniųjų Europos politinių jėgų rėmimas Kremliui būdingas bent pastaruosius penkerius metus. Ir kaip šios veiklos taikinį L. Hardingas pirmiausiai įvardija mūsų regiono – Rytų Europos – šalis.
„Mažiausiai nuo 2009-ųjų Rusija aktyviai plėtojo ryšius su kraštutiniais dešiniaisiais Rytų Europoje. Sudaryti saitai su Vengrijos „Jobbik“, Slovakijos kraštutine dešiniąją Liaudies partija ir Bulgarijos nacionalistais. (…) Šiose šalyse politinis elitas tapo kur kas labiau palankus proputiniškoms pažiūroms“, - tęsia žurnalistas.
Anot jo, Kremlius kraštutiniams dešiniesiems taiko panašius metodus, kokius Šaltojo karo metais praktikavo KGB. „Kremlius nesukūrė Europos kraštutinių dešiniųjų partijų. Tačiau panašiu būdu Maskva joms dabar teikia paramą – politinę ir finansinę – taip skatindama neofašizmą Europoje“, - teigia L. Hardingas.
Įstaigos „Center for Eurasian Strategic Intelligence“ spalį publikuotoje apžvalgoje vardijama ir daugiau įtakingų ES šalių partijų, atsidūrusių Kremliaus orbitoje. Čia minima ir Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija (UKIP), Vokietijos Nacionalinė demokratų partija, Graikijos „Auksinė aušra“.
Prancūzijos partijai neskolina Prancūzijos bankai?
„Mediapart“ skelbė, kad 9 mln. eurų iš Rusijos banko Prancūzijos rinkėjų simpatijas pelniusiam Nacionaliniam frontui – tik pirmoji dalis. Naujienų agentūros cituojamas neįvardintas M. Le Pen partijos narys teigė, kad vėliau turėtų atkeliauti dar 31 mln. eurų (107 mln. Lt).
Nacionalinio fronto lyderė tai neigia – esą buvo sutarta tik dėl 9 mln. eurų, ne daugiau. Aiškindama, kodėl skolintasi iš Rusijos banko, politikė pareiškė, neva gimtosios šalies bankai jos partijai neskolino.
„Buvau priversta eiti į užsienį“, - tikino M. Le Pen.
O politikės pažiūros nekinta. Štai gruodžio 1 d. „Euronews“ publikuotame interviu Nacionalinio fronto lyderė ir, tikėtina, rimta kandidatė į Prancūzijos prezidento postą 2017 m. rinkimuose, žarstė komplimentus Vladimirui Putinui.
„Taip, žaviuosi jo šaltu protu. Prieš jį Jungtinių Valstijų nurodymu Europos Sąjunga kariauja Šaltąjį karą, o jis gina savo interesus. Žaviuosi, nes jam pavyko atkurti daugiau nei 70 metų žemintos ir persekiotos didžios tautos orumą ir pasitikėjimą savimi“, - teigė M. Le Pen.
Negana to, Rusijos banko finansuojamos partijos lyderė teisėtu vadina Krymo aneksiją, kurios nepripažįsta visos Vakarų pasaulio valstybės. „Krymo valia prisijungti prie Rusijos negali būti ginčytina“, - teigė M. Le Pen, pridurdama Kremliaus mėgiamą tezę, jog „Ukrainos valdžioje nemažai abejotinų elementų, net ir liūdnai pagarsėjusių fašistų, nacių“.
Už Lietuvą... prieš Lietuvą?
Lietuvoje kraštutinės dešiniosios jėgos dideliais politiniais laimėjimais pasigirti negali. Tiesa, jos pasižymi Kremliui palankia retorika, nukreipta prieš Europos Sąjungą, mažumų teises, Europos finansines institucijas.
Prie Kremliaus šalininkų (tiesa, neaišku, kokių politinių pažiūrų) būtų galima priskirti ir judėjimus, sukilusius prieš skalūnų dujų gavybą, suskystintų gamtinių dujų terminalą ir žemės pardavimą užsieniečiams. Kraštutiniai dešinieji, beje, pastaruoju atveju stovėjo priešakinėse žemės gynėjų gretose – tarp aktyviausių agitatorių už Lietuvos žemės gynimą nuo menamo užsieniečių antplūdžio buvo Tautininkų sąjungos lyderiai.
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas DELFI teigė, jog Kremliui naudingų iniciatyvų pastaruoju metu Lietuvoje netrūksta, tačiau šios iniciatyvos nėra sietinos konkrečiai su kraštutiniais dešiniaisiais.
„Akivaizdų dirbimą Kremliaus interesams turbūt nėra lengva nustatyti. Jeigu kalbėti apie Lietuvos situaciją, čia yra šiek tiek kitokia specifika. Pas mus partinėje sistemoje ne tiek kraštutiniai dešinieji labiausiai galėtų būti naudingi, bet tokie judėjimai ir partijos: žaliųjų įvairios iniciatyvos, kurios stabdo skalūnų dujų paieškas ir pan., ar bandymai inicijuoti referendumus, kurie labai akivaizdžiai kertasi su nacionaliniais interesais“, - kalbėjo T. Janeliūnas.
Vertindamas Tautininkų sąjungos elgseną, TSPMI dėstytojas pastebi, kad šios politinės jėgos nebevaržo „didžiųjų partijų rėmai“: po atsiskyrimo nuo konservatorių ši partija tapo daug radikalesnė. „Jiems natūraliai norisi, matyt, radikalizuotis“, - svarstė pašnekovas.
Paklaustas, kokios parlamentinės partijos jam atrodo labiausiai atitinkančios Kremliaus poziciją, vieną politinę jėgą T. Janeliūnas įvardijo.
„Lenkų rinkimų akcija labiausiai krenta į akis. (…) Kiek yra jos galimų sąsajų su Kremliumi – sunku pasakyti“, - teigė politologas, pridurdamas, jog kol kas niekas šios partijos „už rankos nepagavo“.
Uždraudus verslo paramą politinėms partijoms, vis dažniau partijos gręžiasi į bankus, rinkimų kampanijas finansuodamos iš skolintų pinigų. Ar tai gali būti pinigų iš priešiškų valstybių šaltinis, T. Janeliūnas spėlioti nesiima.
„Aišku, kad partijos ima kreditus iš finansinių institucijų. Bet kol kas tai yra kaip įprastas, vos ne verslo finansavimo modelis“, - reziumavo politologas.
