„Vokietija daro sau gėdą. Visiškas absurdas, kad tai vyksta 2023 m.“, – kalbėjo žinoma klimato aktyvistė Greta Tunberg po to, kai buvo policijos fiziškai išnešta iš Liucerato miestelio vakarų Vokietijoje.
Šimtmečius menantis miestelis klimato aktyvistų akiratį pasiekė dar 2017 m., kai Vokietijos valdžia pradėjo tuometinių gyventojų iškeldinimą. Beveik visi 8 kaimelyje gyvenę žmonės priėmė pasiūlytas būsimos žalos kompensacijas ir išsikėlė. Vienintelis likęs, vėliau prievarta iškeldintas kaimelio gyventojas Eckardtas Heukampas įkvėpė aplinkosaugininkus tęsti pasipriešinimą, suaktyvėjusį priartėjus suplanuotai Liucerato griovimo dienai.
Organizatorių teigimu į sausio 7 d. vykusį mitingą prieš Vokietijos Vyriausybę ir kasyklų plėtros planus susirinko virš 6 000 žmonių, tarp kurių buvo ir žymiosios klimato aktyvistės Greta Thunberg bei Luisa Neubauer. Žmonės į piketo vietą buvo vežami organizuotais maršrutiniais autobusais nuo aplinkinių geležinkelio stočių bei kaimų, prisijungė žinomos aplinkosaugos organizacijos, tokios kaip „Fridays for Future“, „Ende Gelände“, „Letzte Generation“. Vokietijos naujienų agentūra pranešė apie miestelio bažnyčioje vykusias pamaldas kaimelio iškeldinimui pagerbti. Anot dienlaiškio „Independent“, aktyvaus susirėmimo metu buvo sužeista daugiau nei 70 policijos pareigūnų ir 9 piketuotojai.
Vietos policijos teigimu, sekmadienio pavakarę visi aktyvistai buvo išstumti iš Liucerato apylinkių, o gyvenvietės griovimas jau prasidėjęs. Paskutines protesto valandas pirmadienį pažymėjo ir toliau mobilizuotis kvietė 2 savadarbyje tunelyje po miesteliu besislepiantys klimato aktyvistai, šmaikščiai pasivadinę „Pinkiu ir Makaule“ – animacinio filmuko herojais apie laboratorines žiurkes.
Vaikinams išvesti iš slaptavietės buvo pasitelktas energetikos įmonės RWE gaisrininkų padalinys. Pirmadienio vakarą abu vyrai sveiki paliko tunelį.
Pasak policijos, šiuo metu siekiama nustatyti protesto metu sulaikytų dalyvių, tarp jų ir 20-metės Gretos, tapatybę, o vėliau bus nuspręsta, kokių tolesnių veiksmų imtis. Atstovė spaudai sakė, kad aktyvistai nebuvo oficialiai suimti.
Liuceratas — ne pirmoji RWE nugriaunama gyvenvietė
Vakarų Vokietijos miestas Liuceratas nėra pirmasis, kurį energetikos milžinė „RWE Group“ sulygins su žeme. „Garzweiler“ rusvųjų anglių kasykla nuo 1980-ųjų „prarijo“ jau 20 gyvenviečių, viena iš jų – Garcvailerio kaimas, kurio garbei pavadintas karjeras. Sunaikintų kaimų gyventojai turėjo palikti savo namus ir įkurti naujus kaimelius plotuose už kasyklos ribų, paprastai tuo pačiu pavadinimu, dažnai su prierašu „naujas“.
Žemės savininkams kompensuojami naujo gyvenimo kaštai – jiems suteikiamas kitas sklypas, nors, Vokietijos naujienos agentūros duomenimis, šis pasiūlymas ne visada būna įvykdomas. Be gyvenamųjų namų, kaimo užeigų ir bendruomenės centrų, galiausiai nugriaunamos bažnyčios. Nesigailima ir istorinių pilių, piliakalnių ar paminklų, net kapinės buvo perkeliamos į kitą vietą.
Šis reiškinys grindžiamas Vokietijos kalnakasybos teise – teisine nuostata, kilusia iš viduramžių bendrosios teisės. Jame nustatyta, kad žaliavų tiekimo užtikrinimas yra svarbesnis už kitus svarbius bendrojo gėrio interesus. XX a. šeštajame dešimtmetyje šią veiklą dar reguliavo kiekviena federalinė valstija atskirai, o nuo 1982 m. galioja visos šalies kasybos įstatymas.
Angliakasybos apimtys Vokietijoje mažinamos
RWE oficialiame pranešime spaudai teigiama, kad legalus susitarimas dėl kasyklos plėtimo Liucerato (bei gretimų kaimų) teritorijoje buvo patvirtintas dar 1995 m. ir šiuo metu gyvenvietės plotas teisiškai priklauso įmonei.
Pranešimo autoriai primena, jog praėjusį rudenį RWE ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Vyriausybė susitarė nutraukti elektros energijos gamybą iš rusvųjų anglių ne 2038 metais, kaip planuota anksčiau, o 2030-aisiais: „Anksčiau planuotas bendrovės anglimi kūrenamų elektrinių veikimo laikas sutrumpėjo perpus. RWE negaus jokių papildomų lėšų šiam pokyčiui kompensuoti. Įstatymo dėl laipsniško anglių naudojimo nutraukimo pakeitimą dėl ankstyvo RWE pasitraukimo iš anglių sektoriaus jau priėmė abeji Vokietijos parlamento rūmai.“
Kreipimosi į visuomenę tekste taip pat pabrėžiama, jog dėl ankstyvo kasyklos stabdymo išgaunamų rusvųjų anglių kiekis sumažės maždaug perpus. „Tai reiškia, kad Kejenbergo, Kukumo, Obervestričo, Untervestričo ir Berverato kaimai, įskaitant tris Holzveilerio sodybas (Egeraterofas, Roitzerhofas, Vejerhofas), kurie visi tebėra iš dalies apgyvendinti, išliks nenugriauti“, – teigiama RWE pranešime.
Lignito kasyba – išsigelbėjimas nuo Rusijos priklausomybės?
Kaip anksčiau rašė naujienų agentūra ELTA, aplinkosaugos organizacijos tikėjosi, kad kaimas bus išgelbėtas po to, kai kanclerio Olafo Scholzo koalicija, kuriai priklauso ir Žaliųjų partija, 2021 metų gruodį atėjo į valdžią, pažadėjusi palaipsniui atsisakyti anglių naudojimo.
„Putino karas verčia mus laikinai naudoti daugiau rusvųjų anglių, kad sutaupytume dujų elektrai gaminti. Tai skausminga, bet būtina dėl dujų trūkumo“, – aiškino žaliųjų vicekancleris Robertas Habeckas.
Energetikos milžinės RWE pranešime spaudai rašoma, kad anglys po buvusia Liucerato gyvenviete turi būti optimaliai išnaudotos energijos krizės laikotarpiu, taip sutaupant dujų Vokietijai.
Tačiau pasak Vokietijos žiniasklaidos įmonės WDR, 2022 m. atlikto tyrimo duomenimis, mokslininkai abejoja, ar net energijos krizės metu išaugus anglių suvartojimui Vokietijoje Liucerato rusvosios anglys tikrai reikalingos.
Studijos metu nagrinėtas anglių poreikis iš jau esamų „Hambach“ ir „Garzweiler“ kasyklų tuo atveju, jei kiltų gamtinių dujų trūkumas. Taip nustatytas didžiausias numanomas anglių poreikis iki 2030 m. pabaigos.
Pagal šį maksimalaus panaudojimo scenarijų iš viso reikės 271 mln. tonų rusvųjų anglių. Šiuo metu patvirtintose abiejų kasyklų kompleksų teritorijose yra maždaug 301 mln. tonų anglių atsargų, paliekant 30 mln. tonų perteklių. „Po Liuceratu esančių anglių naudojimas yra nebūtinas nei energetiniu, nei ekonominiu požiūriu, o klimato politikos atžvilgiu – nepateisinamas“, – rašo autoriai tyrimo išvadose.
Tyrimo autorių komandą sudaro Europos Flensburgo universiteto, Berlyno technikos universiteto ir Vokietijos ekonominių tyrimų instituto Berlyne (DIW) mokslininkai. Jie suvienijo jėgas kaip „CoalExit Reasearch Group“.
