Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – Edmundo Jakilaičio moderuojamoje iniciatyvos „Tvari Lietuva“ diskusijoje su LR Susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, Lietuvos energetikos agentūros direktoriumi Virgilijumi Poderiu, Vandens kelių direkcijos generaliniu direktoriumi Vladimiru Vinokurovu, UAB Elinta vadovu dr. Vytautu Jokužiu ir „Auga Group“ generaliniu direktoriumi Kęstučiu Jusčiumi.
Elektromobilių skaičius sparčiai auga
UAB Elinta vadovas dr. V. Jokužis svarsto, kad po 15 ar daugiau metų vaikai jau nesupras, kaip galėjome važinėti tokiu transportu, kokiu važinėjame dabar, taip, kaip dabar niekas nesuprastų važiavimo garvežiu.
„Prisiminkime, kaip buvo su kineskopiniais televizoriais prieš 15–20 metų. Visi sakė, kad niekada nebus plokščių televizorių, kurie buvo 10 kartų brangesni. Televizorius tuo metu kainavo, sakykime, 500 rublių, o plokštės – 30 000. Sakė, kad kaina niekada nesusilygins. Atsitiko taip, kad, išsivysčius technologijoms, susilygino.
Iš technologinės pusės elektrinis transportas yra daug kartų progresyvesnis. Taip pat elektromobilio technologija yra daug paprastesnė negu automobilio su vidaus degimo varikliu. Elektromobilis technologiškai yra pigesnis už benzininį, taip pat didesnis yra jo naudingumo koeficientas. Nematau privatiems automobiliams kitos alternatyvos kaip elektrinis automobilis“, – pabrėžia V. Jokužis.
LR Susisiekimo ministras M. Skuodis teigia, kad šiuo metu matyti beveik eksponentinė elektromobilių skaičiaus augimo progresija, mat, nuo 2020-ųjų sausio pirmos dienos iki dabar elektrinių automobilių skaičius Lietuvoje išaugo 4 kartus. Anot jo, šių metų skaičiai rodo, kad augimo tempas didėja, tokia tendencija matyti ir ateityje.
Vis dėlto vienas iš veiksnių, stabdančių įsigyti elektromobilį, yra infrastruktūra – reikia daugiau įkrovimo stotelių. Tačiau, pasak M. Skuodžio, ši problema po kelerių metų bus išspręsta.
Kitas galimas iššūkis – elektros tinklo galia namuose.
„Natūralu, iššūkių su elektros tinklų pritaikymu yra labai daug, be to, dar turime naudoti ir atsinaujinančią elektros energiją, o ne dujomis pagamintą. To link labai greitai judame.
Ką prognozuojame ateityje? Dabar elektromobilių Lietuvoje yra daugiau nei 10 000, po kelerių metų jų jau turėtų būti 50 000. Tad, atitinkamai turime susitvarkyti infrastruktūrą. Tikėtina, netolimoje ateityje susivienodins elektromobilio ir standartinio automobilio kainos“, – atkreipia dėmesį susisiekimo ministras.
Parama kol kas liks, daugės įkrovimo stotelių
M. Skuodis atsakydamas į klausimą, ar visuomenė yra pakankamai skatinama rinktis elektromobilius, teigia, kad gyvenimas prie to veda.
„Vienas dalykas yra mada, antras dalykas – efektyvumas, trečias – visi kiti veiksniai: apmokestinimas, tam tikros nuobaudos, jeigu labai daug terši“, – sako jis.
Susisiekimo ministras pabrėžia ir tai, kad bent iki 2026 m. bus suteikiama finansinė parama įsigyti netaršią transporto priemonę. Toks sprendimas, anot pašnekovo, kelia nemažai diskusijų.
„Vieni klausia, kam dar reikia skatinti? Mat, jeigu jau perki elektromobilį, turi pinigų nusipirkti gana brangų (automobilį – aut. past.). Bet net ir rinkos dalyviai pabrėžia, kad iki tol, kol alternatyviais degalais varomo automobilio rinkos kaina susilygins su standartinio automobilio kaina, paramos reikia. Kai pasieksime tam tikrą skaičių elektromobilių, tada su parama turbūt jau galime sustoti“, – įžvalgomis dalijasi M. Skuodis.
Kitas dalykas, anot jo, įkrovimo infrastruktūra. Pasak susisiekimo ministro, per porą metų įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje turi išaugti du kartus, o po to augs ir dar daugiau. Energetikos ministerija jau dabar teikia paramą privačiai įkrovimo stotelių infrastruktūrai namuose, garažuose ir kitur.
„Toliau turime visą spektrą priemonių, kurias taiko savivaldybės: kai kur yra ir A juostos, kai kur yra nemokamas parkavimas. To ilgainiui turbūt neturėsime“, – teigia jis.
Lietuvos energetikos agentūros direktorius V. Poderis atsakydamas į klausimą, ar Lietuvoje įmanoma kalbėti apie visuotinį perėjimą prie elektromobilių per artimiausius 10 metų, sako, kad taip, visiškai įmanoma, tokiu atveju, anot jo, ir pati šalis sutaupytų.
„Gal intuityviai žmonės galvoja, kad elektromobilis sunaudoja daugiau energijos negu automobilis su vidaus degimo varikliu, tačiau jeigu pradedi nuo pirminės energijos, jis suvartoja kelis kartus mažiau energijos.
Tinklai, be abejo, atlaikytų. Tai tikrai nėra problema, tačiau kalbant apie ateitį turbūt yra keletas dalykų. Tai elektromobilizmas, vandenilis, kažkiek biodegalai, o strategiškai turbūt viskas prasideda nuo to, kad reikia dalintis, nes automobilių kiekvienam pasaulio gyventojui neprigaminsi, – teigia V. Poderis ir pabrėžia, kad taip pat labai svarbus yra miestų planavimas: patogus susisiekimas dviračiais ar pėsčiomis.
Netolima ateitis – išmanūs skaitikliai
Lietuvos energetikos agentūros direktorius taip pat svarsto, kad 2030 m. Lietuvos planas, kurio link judama, yra 250 000 elektromobilių.
„Taip, reikės plėsti tinklus, iki 2030 m. reikės investuoti apie 300 mln. Eur, bet šiuo metu didesnių problemų nėra. Visi, kurie jungiasi, statosi (įkrovimo – aut. past.) stoteles, mūsų agentūra kaip tik teikia paramą gyventojams. <...>. Ir tie įkrovikliai veikia dinaminiu režimu – jeigu trūksta galios, jie sumažina savo poreikį, kiek elektros imti iš tinko, taip pat tampa išmanūs“, – įžvalgomis dalijasi V. Poderis.
Pratęsdamas gaminančių vartotojų temą, jis teigia, kad, kaip žinia, dabar žmonės stato saulės modulius, tad tokie gyventojai yra ir gamintojai, ir vartotojai – jie „bendrauja“ su tinklu, yra aktyvūs. Anot jo, lygiai taip pat to link judama ir su elektromobiliais – jie ne tik krausis, bet, esant kritinei situacijai, ir padės atiduodami dalį energijos, kai jos labai reikės.
„Jau labai greitai visi turėsime išmaniuosius skaitiklius. Žinodami kitos dienos elektros kainą, galėsime suprogramuoti, kad jis krautųsi tuo metu, kai yra pigiau, atiduotų energiją, kai yra brangiau, ir iš to uždirbtų“, – atkreipia dėmesį diskusijos dalyvis.
UAB Elinta vadovas dr. V. Jokužis teigia, kad tai jau vyksta ir šiandien, bei pateikia savo asmeninį pavyzdį.
„Turiu elektromobilį, nuvažiuoju maždaug 3500 km per mėnesį ir elektros tinklais nesinaudoju. Kraunu iš savo saulės elektrinės, kuri yra šiek tiek galingesnė negu 10 kW. Paskaičiavau, kad daugiau nei pusę metų man tikrai nereikės krautis iš elektros tinklo“, – sako V. Jokužis.
Savo ruožtu V. Poderis teigia, kad saulės modulis ir elektromobilis yra ideali pora.
Ne tokie jau ir tvarūs
„Auga Group“ generalinis direktorius K. Jusčius teigia, kad pats važinėja elektromobiliu, ir pritaria tam, kad elektriniai automobiliai yra ateitis, o privataus transporto sektoriuje dėl to nėra net klausimų, nes iš techninės pusės elektromobilį yra pigiau ir lengviau sukonstruoti.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad nėra taip kad elektromobilis generuoja nulines emisijas ir yra visiškai netaršus.
„Pirma, tinkle yra tik trisdešimt keli procentai „žalios“ energijos. Antra, kad būtų pagaminta viena baterija, reikia perdirbti 50 tonų uolienų – iškasti, išplauti, sutvarkyti 50 tonų ličio. Todėl atsižvelgus į visą elektromobilio gamybos ciklą <...> sutaupomos vos 6 tonos CO2 emisijų per visą laiką. Tai vieną karvė kaime išskiria tiek pieno, kiek per 10 metų elektromobilis sutaupo emisijų. Todėl taip mes nesprendžiame problemos <...>. Gamyba kainuoja emisijas. Technologijų keitimas kainuoja emisijas“ – akcentuoja jis.
K. Jusčius taip pat svarsto, kad jeigu kiekvienas žmogus pirks po savo elektromobilį, bus pasaulinė nesąmonė, nes kasdami rūdą, reikalingą baterijoms, mes „sukaitinsime“ planetą.
„Turime elektromobiliais duoti naudotis visiems bendrai, o ne kiekvienas prisipirkti. Mano idėja, kad elektromobiliai bus viešos prieigos. Taip, kaip dabar išsikviečiame „Bolt‘ą“, taip išsikviesime elektromobilį – tave paveš, nereikės pačiam parkuotis, nieko daryti. Tokiu atveju elektromobilių reikės vienos dešimtosios nuo šiandieninio parko ir elektros stotelių užteks, ir tinklų plėsti nereikės. Už 8–10 metų elektromobilių pirkti nebereikės“, – įsitikinęs „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
Anot „Auga Group“ generalinio direktoriaus, akcizas iškastiniam kurui yra paprasčiausia priemonė mažinti taršą.
„Jeigu jis didėtų, daug važinėjantys gyventojai patys nuspręstų pirkti elektromobilį, nes taip sutaupytų, o jeigu mažai važinėja, reiškia ir neteršia. Labai paprasta. Tuomet nereikėtų versti žmogaus pasikeisti automobilio į elektromobilį.
Tarkime, pensininkas dyzelininiu automobiliu pravažiuoja 1000 kilometrų per metus. Tai ar jis yra teršėjas? Būtų teršėjas, jeigu jis savo automobilį pakeistų į elektromobilį, nes to elektromobilio pagaminimas kainuotų 16 tonų CO2 emisijų“, – svarsto specialistas.
Iš mėšlo pagamintu kuru varomas traktorius
K. Jusčius teigia, kad yra daug efektyvesnių technologijų mažinti emisijas, ir pristato traktorių, kuris per metus sumažina 100 tonų CO2 emisijų.
„Sukūrėme traktorių, kuris iš esmės važiuos dujomis, padarytomis iš karvių mėšlo. Tas mėšlas šiaip supūtų laukuose. Jeigu tu mėšlą išpilsi ant lauko, jis kažkuria prasme taps netgi tarša, nes rezervuaruose stovėdamos srutos rūgsta ir skleidžia blogas emisijas. Mėšlą perdirbant į biometaną ir naudojant jį kaip kurą, tas pats energijos kiekis, kuris būtų supuvęs, tampa naudinga energija, kurią gali panaudoti traktorius. Su iš mėšlo pagaminta energija varomu traktoriumi galima važiuoti 12 valandų“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, šiuo metu Rokiškio mašinų gamykloje vyksta paskutinis traktorių surinkimo procesas, jie, K. Jusčiaus teigimu, dar šiemet išvažiuos į laukus.
„Lietuvoje technologija bus ir sukurta, ir komercializuota, ir pramoniniu būdu pagaminta. Automobilis šimtui kilometrų nuvažiuoti sunaudoja 5 l degalų, didelis sunkvežimis (vilkikas) – 25 litrus. Traktorius, važiuodamas tuos pačius 100 kilometrų, sunaudoja 500 litrų dyzelino. Ir su traktoriais nieko nevyksta, jokių programų nėra, niekas apie tai negalvoja.
Dabar visi svaigsta apie tuos vandenilius, prisipirksime iš užsienio, darysime milijardines investicijas, o čia nauda iš mėšlo, kurio turime daug. <...>. Biometanui nereikės investicijų, nes dujų tinklas jau yra. Tie patys autobusai jau šiandien pumpuoja ir turi siurblius, nereikia nieko keisti, jie gali važiuoti ant iš lietuviško mėšlo pagamintų dujų. Kaimo žmonės gali gaminti Vilniaus autobusų parkui energiją. Biometano iš mėšlo galime pagaminti ne tiktai traktoriams. Galime pagaminti 2–3 kartus daugiau, negu sunaudoja traktoriai. O traktorius sunaudoja 20 proc. Lietuvoje sunaudojamo dyzelino. 20 proc. yra labai didelė dalis“, – sako diskusijos dalyvis.
V. Jokužis antrina K. Jusčiui ir teigia, kad žemės ūkyje pagaminamos biodujos neturėtų būti išmetamos lauk, o turėtų būti sudeginamos minėtu būdu.
„Biodujų generatorius ir elektriniai traktoriai, manau, tikrai yra ateitis. Kiek aš žinau, lietuviai yra pirmieji, diegiantys tokią technologiją. Mes turime galimybes būti lyderiai pasaulyje. Labai palaikau šitą sritį“, – akcentuoja diskusijos dalyvis.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad nors ir su iš mėšlo padaryta energija viskas yra gerai ir kad minėta technologija tikrai yra perspektyvi bei tinkama traktoriams, mažai tikėtina, kad ją būtų galima panaudoti lengviesiems automobiliams.
Taip pat jis pabrėžia, kad didžiųjų sunkvežimių ateitis yra vandenilis.
„Esame padarę keletą automobilių su vandeniliu, tai vandenilinis automobilis su gana nedideliu baku 800 kilometrų nuvažiuoja vienu pakrovimu. Ir užkrauti nereikia tinklo, gali būti paskirstyta sistema <...>. Tas vandeniliu varomas automobilis yra tas pats elektromobilis, tiktai elektra gaunama iš vandenilio. Pagal naują technologiją į ratus išeis apie 60–70 proc., todėl kad šiuo metu yra atsiradusi nauja hidrolizės technologija ir naudingumo koeficientas yra nebe 50 proc., o 97 proc.“, – paaiškina V. Jokužis.
