Mergina su „Delfi“ pasidalija, kaip kilo idėja sukurti tokią grupę, kuo dažniausiai joje dalijamasi, kokių taisyklių būtina laikytis, norint joje būti, ir ką daryti, siekiant nebeišmesti valgio.
Tikslas – išmesti mažiau maisto
„Pirmas derlius labai didelis ir džiugina, bet jo tiek, kad nebeturiu, kur dėti. Tai su mielu noru galiu pasidalinti“, – grupėje įrašu dalijasi Viktorija iš Maišiagalos.
„Daug cukinijų. Naminės, ekologiškos, dauguma gal kiek peraugusios“, – rašo Vilija ir prideda adresą, kur jas galima atsiimti.
„Sveiki. Jeigu turite sudžiovintos duonelės, dribsnių, kiaušinių lukštų, besibaigiančio galiojimo kruopų ar mėsos produktų, bei kitokio jums nebereikalingo maisto, aš mielai paimčiau savo gyvūnėliams: katėms, šuniukams, zuikiui, papūgėlėms, vištytėms. Nieko labai mandro nereikia, tiesiog, ko žmonės nebepanaudotų, mums dar labai praverstų. Vilniuje arba Ukmergėje. Dėkoju iš anksto“, – prašymu dalijasi Giedrė.
Tai vos keletas naujausių įrašų iš tūkstančių, esančių feisbuko dalijimosi platformoje „Maisto atiduotuvė“.
Kaip sako jos kūrėja J. Janovičiūtė pagrindinis tikslas buvo pabandyti nors truputį sumažinti gero, valgomo maisto išmetamą kiekį ir padėti žmonėms.
„Norėjau suburti bendruomenę, kurioje žmonės galėtų drąsiai dalintis ir mainytis maisto produktais visiškai nemokamai, jaustųsi lygiaverčiai“, – pabrėžia ji.
Kaip veikia grupė ir kokios jos taisyklės?
Nusipirkusiems ar pasigaminusiems daugiau maisto, nei gali suvalgyti, mergina siūlo jo neišmesti, o pasidalinti „Maisto atiduotuvėje“ su kitais.
„Tereikia nufotografuoti, trumpai aprašyti ir įkelti į bendrą srautą. Žmonės, norintys maistą pasiimti susisieks su jumis asmeniškai. Kažkas galbūt nemoka virti vyšnių uogienės, bet ją labai mėgsta, o kažkam spintelė linksta nuo uogienių, kurių niekaip nepavyksta suvalgyti. Štai turime abipusį laimėjimą ir mažiausiai du laimingus žmones“, – sako „Delfi“ pašnekovė.
Mergina atkreipia dėmesį, kad grupėje yra nustatytos taisykles, kurias rekomenduojama perskaityti prieš prisijungiant prie jos.
„Viena iš jų – patyčios ir įžeidinėjimai grupėje netoliaruojami. Jeigu žmogus taisyklių nesilaiko yra pašalinamas iš grupės“, – pabrėžia ji.
J. Janovičiūtė taip pat pamini, kad grupėje dalinamasi tik maistu (daiktams dalintis skirta kita grupė). Pardavinėti maistą joje draudžiama. Grupėje galima tiek siūlyti, tiek prašyti, joje neviešinami reklaminiai įrašai. Prieš keliant produktą į bendrą srautą, svarbu patikrinti, ar produktas atitinka visus reikalavimus, ar tinkamas vartoti. Už netinkamus produktus atsako tą produktą atidavęs žmogus. Atidavus prekę, įrašą reikia ištrinti arba prie jo pažymėti „ATIDUOTA“.
Dalijasi viskuo, kas lieka
Grupės kūrėja teigia, kad dažniausiai žmonės dalijasi konservuotais maisto produktais, uogienėmis, medumi, taip pat ilgai galiojančiais maisto produktais: makaronais, kava, arbata, prieskoniais, saldainiais, kūdikiams skirtais mišinėliais.
„Pastebėjau ir tam tikras sezoninės tendencijas. Pavyzdžiui, po didžiųjų metų švenčių padaugėja noričių pasidalinti jau pagamintu maistu: įvairiais pyragais, mėsos gaminiais, mišrainėmis. Vasarą ir rudenį padaugėja tų, kurie atiduoda užaugintą daržovių ar vaisių derlių“, – pasakoja „Delfi“ pašnekovė.
Ji neslepia, kad žmonės grupėje labai aktyvūs ir noriai dalijasi viskuo, kas lieka.
„Prieš metus man parašė daugiavaikė mama, kuri susidūrė su dideliais sunkumais ir paprašė anonimiškai parašyti į grupę, kad jai reikia pagalbos maistu. Per maždaug valandą atsirado apie dešimt savanorių, kurie jau ruošė lauknešėlius ir kooperavosi tarpusavyje tardamiesi, kuriam bus patogiau nuvežti maistą“, – viena iš istorijų dalijasi mergina.
Maisto švaistymas – pasaulinė problema
Jungtinių Tautų duomenimis, trečdalis viso pagaminto maisto pasaulyje prarandama arba išmetama, o nuostoliai siekia beveik 647 mlrd. eurų per metus.
„Swedbank“ finansų instituto atliktas tyrimas leido daryti prielaidą, kad Lietuvoje namų ūkiai iš viso per metus išmeta 167,7 tūkst. tonų maisto, tai atsieina apie 195 mln. Eur.
Kiekvienas lietuvis vidutiniškai per metus išmeta 60 kilogramų maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas, nurodo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Europos mokslinių tyrimų projekto „FUSIONS“ duomenimis, daugiau nei 50 proc. ES išvaistomo maisto susidaro būtent namų ūkiuose. Jis virsta net 47 mln. tonų atliekų, kurių kaina kasmet – 98 mlrd. eurų.
Kaip rašoma „Žiedinės ekonomikos“ interneto svetainėje, švaistydami maistą visų pirma netenkame jo ir jam išleistų pinigų, bet tai toli gražu nėra visi praradimai.
„Maistui užauginti yra eikvojami ištekliai, pavyzdžiui, dirvožemio medžiagos, kurios negrįš į jį, jei tam nebus imtasi specialių veiksmų. Tiek auginant, tiek gaminant ir pakuojant, tiek parduodant maistą yra naudojama energija – degalams, apšvietimui, įrenginiams, transportavimui ir t. t. Kiekvienas išmestas maisto kilogramas yra ir tuščiai iššvaistyti energetiniai ištekliai – dažniausiai neatsinaujinantys. Prasidėjusi energetinė krizė išryškina, kad mes švaistome tai, ko netrukus galime pritrūkti. Išmestas maistas reiškia ir taršą tiek maistu, tiek pakuočių medžiagomis (dažniausiai plastiku), tiek šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis“, – informuoja „Žiedinė ekonomika“.
Džiaugiasi žmonių sąmoningumu
J. Janovičiūtė atkreipia dėmesį ir į tai, kad vis dar yra žmonių nesuprantančių maisto švaistymo problemos mąsto. Įsitraukimą į dalijimosi maistu veiklą, anot jos, lemia švietimas, platesnis informacijos skleidimas.
„Taip pat reikia plačiau kalbėti apie tai, kad nepaisant statuso visuomenėje, dalintis maistu, ar jo prašyti, neturėtų būti gėda“, – svarsto mergina.
J. Janovičiūtė džiaugiasi, kad tokia tvarumo idėja sukuria bendrystę ir vis daugiau žmonių įsitraukia į tokią veiklą.
„Malonu, kad randu bendraminčių, ne tik norinčių ištiesti pagalbos ranką, bet ir jaučiančių atsakomybę nešvaistyti maisto. Tikiu, kad ši iniciatyva pritrauks dar daugiau žmonių, kurie generuos idėjas gražesniam, švaresniam ir tvaresniam pasauliui kurti“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
„Delfi“ pašnekovė pasidalija ir keletu patarimų, kaip mažinti maisto švaistymo problemą.
„Manau, kad vienas iš paprasčiausių sprendimo būdų – pirkinių krepšelio planavimas. Prieš einant į parduotuvę svarbu kruopščiai apmąstyti, kokių maisto produktų prireiks gaminamiems patiekalams, susidaryti prekių sąrašą, ir taip neprisikrauti į krepšelį per daug. Tai ne tik padeda nešvaistyti maisto, bet ir sutaupyti pinigų“, – pabrėžia ji.
