Plačiau apie tai, kas yra miego apnėja, pagal kokius požymius galima įtarti, kad turite šį sutrikimą, tiesioginėje transliacijoje pasakojo VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė profesorė Rūta Mameniškienė.
Apie ligą liudija ir sapnai
Vienas iš dažniausių miego apnėjos požymių yra knarkimas, bet jo gali ir nebūti.
„Kai žmonės knarkia, tai gali būti paprastas knarkimas, bet gali būti ir taip vadinama miego apnėja, kada sustoja kvėpavimas, smegenims, o tuo pačiu visam organizmui, trūksta deguonies“, – paaiškino profesorė R. Mameniškienė.
Dažniausiai knarkimą girdi šalia miegantys asmenys, kurie apie tai vėliau paprastai įspėja knarkiantį. Bet apie tai, kad galbūt kamuoja miego apnėja, gali įtarti ir tie, kurie miega vieni.
„Gali būti, kad pats žmogus kartais pabunda nuo savo knarkimo, arba dėl to, kad jam trūksta oro. Jis gali sapnuoti baisus sapnus: kad jį kažkas smaugia, dusina – tada jis pradeda gaudyti orą ir dėl to pabunda.
Taip pat labai dažnai dėl miego apnėjos džiūsta gerklė, ją gali net perštėti, todėl žmogus keliasi naktį atsigerti vandens. Neretai šie žmonės skundžiasi nemiga, nes dažnai keliasi naktį į tualetą ar tiesiog dažnai prabunda. Reguliarus ėjimas į tualetą, kai nelabai ko yra pūslėje, irgi rodo, kad kažkas negerai su miegu.
Dar vienas dalykas – rytiniai galvos skausmai, kai pabundi ir galvą skausmas tiesiog plešia, o atsikėlus, prasivaikščiojus, truputėlį palanksčius galvą, tie skausmai praeina.
Kitas simptomas – arterinė hipertenzija, tai yra – padidintas spaudimas. Jeigu šeimos gydytojas paskyrė vaistus, kardiologas sureguliavo gydymą, bet nelabai padeda, reikia pagalvoti, ar tai irgi nėra simptomas arba pasekmė blogo miego, knarkimo, deguonies stokos smegenyse“, – patarė profesorė R. Mameniškienė.
Anot gydytojos, dėl miego apnėjos dienos metu gali kamuoti ir ryškesnis mieguistumas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti. Taip pat ryte gali būti išdžiūvusi gerklė, net ją perštėti.
Miego apnėja gali sirgti bet kurio amžiaus žmogus, pradedant vaikais ir baigiant visai senyvo amžiaus asmenimis. Tiesa, statistika rodo, kad dažniau tai yra vyresnių nei 69 metų amžiaus asmenų liga.
„Paprastai įsivaizduojame, kad miego apnėja dažniau serga nutukę, storu kaklu, aukštu gomuriu, dideliu liežuviu asmenys, bet taip pat gali sirgti ir liesi asmenys“, – komentavo gydytoja.
Daug sutrikimų nediagnozuota
Miego apnėja yra dviejų rūšių.
„Viena yra centrinė, kai smegenys neduoda impulso plaučiams ir raumenims įkvėpti, kvėpuoti. Tai dažniausiai susiję su nervų sistemos ligomis, kai smegenys pamiršta plaučius, pamiršta kvėpavimą.
Kita rūšis, dažnesnė yra obstrukcinė miego apnėja, kai miegant užsidaro kvėpavimo takai ir negali įkvėpti. Tas knarkimo garsas atsiranda dėl vibruojančių gerklės, gerklų raumenų ir minkštojo gomurio“, – pasakojo profesorė.
Daug miego apnėjos atvejų yra nediagnozuotų. Skaičiuojama, kad net iki 30 proc. žmonių gali turėti obstrukcinės miego apnėjos simptomus, o centrinės miego apnėjos – apie 1 proc. tiek vaikų, tiek suaugusių. Bet, anot gydytojos, tiek tikrai nėra diagnozuota Lietuvoje.
Gydytoja pateikė pavyzdį, kai dėl vairuotojo sveikatos sutrikimo, greičiausiai nediagnozuotos miego apnėjos, įvyksta autoįvykis.
„Tada kyla klausimas, kas įvyko: ar vairuotojas patyrė sąmonės sutrikimo epizodą, bet dažniau užmiega. O užmiega dėl to, kad galbūt naktį knarkia, jam vystosi obstrukcinės kvėpavimo pauzės ir dėl dieną padidinto mieguistumo, nepakankamo miego naktį, įvyksta autoįvykiai“, – paaiškino profesorė R. Mameniškienė.
Nustoja kvėpuoti ir atrodo, kad numirė
Apnėją lydi labai daug ligų: cukrinis diabetas, metabolinis sindromas. Bet, anot medikės, tai – tarsi vištos ir kiaušinio klausimas: kas atsiranda pirma – ar apnėja nulemia šitų ligų atsiradimą, ar šitomis ligomis sergantys vieną dieną pradeda knarkti, sustoja jų kvėpavimas ir diagnozuojama miego apnėja.
Aišku, miego apnėjai būdingi simptomai gali atsirasti ir dėl kitų miego sutrikimų, kurių, anot gydytojos, yra labai daug.
„Jeigu jūs neišsimiegote, dažnai pabundate, negalite užmigti, jeigu sunku susikoncentruoti, blogėja atmintis, pirmiausia galvokite apie nemigą.
Yra kitų būklių, kurios trukdo miegoti: tai – periodiniai kojų judesiai nakties metu, vadinamas neramių kojų sindromas, tokios ligos, kaip narkolepsija, kurios sukelia labai ryškų mieguistumą ir mieguistumo priepuolius dienos metu. Visą tai reikia reikia įvertinti ir tada paaiškėja tikroji diagnozė.
Aišku, jeigu turime pacientą, kuris yra pilno kūno sudėjimo, storu kaklu, dideliu liežuviu, aukštu gomuriu ir dar žmona ar vyras pasakoja, kad nakties metu labai garsiai knarkia, nustoja kvėpuoti, nekvėpuoja kelias sekundes, net kartais – 10–15 sekundžių ir reikia judinti, nes atrodo, kad numirė, tada staiga pabunda kaip iš gilaus miego žiopčiodamas, bandydamas įkvėpti, tada diagnozė kaip ir aiški vien iš pokalbio. Bet vis tiek mums reikia pasidaryti tyrimus ir išsiaiškinti, ar tai yra tikrai tai, apie ką mes galvojame“, – teigė profesorė R. Mameniškienė.
Gydo ne vienas specialistas
Gydytoja įspėjo, kad negydyti miego apnėjos pavojinga.
„Kai nekvėpuojame, mūsų kūnas, smegenys, širdis, kepenys negauna deguonies. Iš to deguonies nepakankamumo atsiranda visos ligos: jau minėta arterinė hipertenzija, tai yra padidintas kraujo spaudimas, kurio neįmanoma sukontroliuoti vaistais, vystosi antro tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, padidėja cholesterolis, vystosi kraujotakos sutrikimai – miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, smegenų kraujotakos sutrikimai ir labai daug kitų ligų“, – išvardijo profesorė R. Mameniškienė.
Taigi, pasireiškus galimiems miego apnėjos simptomams, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris siunčia į miego sutrikimų kabinetą – čia diagnozuojama ar įtariama liga. Diagnozei patikslinti pacientas guldomas į ligoninę, kur atliekamas polisomnografijos tyrimas.
„Polisomnografija yra daug miego kokybės vertinimo kriterijų. Žmogus prijungimas prie aparato su daug laidelių, kurie klijuojami ant galvos odos, registruojant galvos smegenų veiklą, dedami elektrodai ant pilvo ir krūtinės, registruojami kvėpavimo judesiai. Su mikrofonu ir davikliu registruojami knarkimo, tai yra žandikaulio judesiai, matuojami kojų judesiai, deguonies pasisavinimas.
Vertinama labai daug kriterijų ir iš to diagnozė ryte paprastai jau būna aiški, nes suskaičiuojama, kiek yra kvėpavimo pauzių ir kiek yra deguonies įsisotinimo kritimų per valandą. Jeigu yra apie 5 per valandą, tada vertiname, kad tai yra lengva, jeigu yra 15–30, tai yra vidutinė, jeigu daugiau negu 30 – labai sunki obstrukcinė miego apnėja. Jeigu sunki, reikia nedelsiant gydyti. Tuomet pacientą perima pulmonologai, kurie pritaiko gydymą aparatu“, – pasakojo R. Mameniškienė.
Šią ligą kartais gydo ir ausų, nosies ir gerklės gydytojai, nes kai kada reikia atlikti minkštojo gomurio, vadinamojo liežuvėlio chirurginę korekciją. Kai kada, dažniau tai pasitaiko vaikams, kvėpuoti trukdo didelės tonzilės.
Kartais gydyme dalyvauja ir odontologai, kurie pritaiko specialias kapas ar dantų priemones, kurios padeda teisingai kvėpuoti nakties metu.
Gali atsirasti ir kopiant į kalnus
Profesorė R. Mameniškienė sakė, kad miego apnėją, kuri susijusi su antsvoriu ar nutukimu, žmogus gali koreguoti ir pats.
„Pirmiausia reikia išmokti miegoti ne ant nugaros, o ant šono. Reikia sumažinti kūno svorį iki normalaus kūno masės indekso, neprisivalgyti vakare, atsisakyti kai kurių įpročių – nevartoti alkoholio ir, jeigu galima, nevartoti migdančių vaistų, ypatingai benzodiazepinų grupės, nes jie atpalaiduoja raumenis ir didėja knarkimas, ryškėja pauzės.
Taip pat reikia visada peržiūrėti vartojamų vaistų sąrašą, nes ne tik migdantys, bet ir kai kurių grupių vaistai nuo skausmo, kai kurie vaistai epilepsijai gydyti, kai kurie vaistai nuo spaudimo gali paryškinti obstrukcinės miego apnėjos simptomus“, – sakė profesorė R. Mameniškienė.
Kai gyvenimo būdo sureguliavimo priemonės nepadeda ar diagnozuojama sunki miego apnėja, pulmonologai pritaiko aparatus – vadinamąsias kaukes, kurios žmogų naktį priverčia įkvėpti, kai kvėpavimas sustoja.
Beje, įdomu tai, kad kopiant į kalnus gali taip pat pasireikšti knarkimas.
„Jau nuo pusantro kilometro aukščio kai kurie žmonės gali pradėti knarkti naktį ir turėti tas vadinamąsias kvėpavimo sustojimo pauzes, nes kylant aukščiau retėja deguonis. Įrodyta, kad užkopus 4 kilometrus ir daugiau beveik kiekvienam išsivysto miego apnėja, kuri praeina nusileidus ir adaptavusis. Tai yra įprasta įprasta reakcija į kopimą į kalną“, – kalbėjo profesorė R. Mameniškienė.
Visą transliacijos įrašą galite pamatyti čia:
