Vilniuje 2013 metų lapkričio mėnesio 28–29 dienomis rengtas Rytų partnerystės susitikimas turėjo būti istorinis – buvo planuojama pasirašyti asociacijos su ES sutartį, derintą dar nuo 2007 metų. Tačiau Rusijos spaudimas Ukrainos prezidentui V. Janukovyčiui padiktavo kitą istorijos eigą.
Grybauskaitės ir Janukovyčiaus susitikimas
Dar pirmomis 2013 metų dienomis Rusija pateikė Ukrainai ultimatumą – Kyjivui teks apsispręsti: integracija į Europą arba pigios dujos. Šis tonas ir išsilaikė iki pat metų galo.
Politologas Tomas Janeliūnas 2013 metų pradžioje, prieš į šalį atvykstant Ukrainos prezidentui V. Janukovyčiui, Delfi pabrėžė, jog Lietuvos vaidmuo – ES vadovus paraginti „neišsižadėti Ukrainos, toliau palaikyti Asociacijos, eurointegracijos sutarties pasirašymo procesus, kad ji nesustotų“.
Lietuva atsakingai ruošėsi šiam pirmininkavimui. Ji tai darė pirmoji iš Baltijos šalių, todėl prezidentė Dalia Grybauskaitė po 2012 metų Seimo rinkimų formuojamai Vyriausybei kėlė aukštus reikalavimus – geros anglų kalbos žinios ir gebėjimas pirmininkauti.
Knygoje „D. Grybauskaitės doktrina: Lietuvos užsienio politikos kaita 2009–2019“ T. Janeliūnas kalbino Lauryną Jonavičių, tuometį šalies vadovės patarėją, kuris teigė, jog Rytų partnerystės viršūnių susitikime reikėjo kažkokių realių, įsimintinų rezultatų.
„O kažko daugiau nebuvo, tad esminės viltys buvo sudėtos į Ukrainos asociacijos sutartį. Todėl viršūnių susitikimas tikrai buvo viso pirmininkavimo „vinis“, – kalbėjo L. Jonavičius.
2013 metų vasarį Vilniuje vykusio V. Janukovyčiaus ir D. Grybauskaitės susitikimo metu buvo mėginta kloti pagrindą sprendimams metų galui, visų pirma – asociacijos sutarties pasirašymui.
