„Savo stiprumu ir poveikiu širdžiai bei kraujagyslėms stresą galime prilyginti rūkymo žalai“, – neabejojo profesorius R. Kubilius.
Tad šįkart su gydytoju kardiologu profesoriumi R. Kubiliumi kalbėjomės apie tai, kaip mūsų širdį ir kraujagysles veikia stresas.
– Kiek stresas veikia mūsų širdies sveikatą? Ar tai svarbus rizikos veiksnys?
– Patiriamas stresas ir nerimas yra reikšmingas ŠKL rizikos veiksnys: nesergantiems skatinantis šių ligų vystymąsi, o sergantiesiems širdies ligomis – jų progresavimą ir blogesnes ligos išeitis.
Šiomis dienomis dėl ritmo sutrikimo konsultavau pacientą ir, analizuojant galimą aritmijos priežastį, pirmiausia pacientas išskyrė tomis dienomis patirtą didžiulį stresą, kurio metu organizmas reaguoja staigiu kraujospūdžio ir pulso padidėjimu, biologiškai aktyvių mediatorių organizme išsiskyrimu, simpatinės nervų sistemos suaktyvinimu, priverčiančiu organizmą įsijungti į didesnį gyvybinių sąnaudų reikalaujantį režimą.
– Kodėl tai įvyksta?
– Patiriamo streso metu išsiskiriantis didelis streso hormono kortizolio kiekis indukuoja ir cholesterolio, cukraus kiekio padidėjimą, aktyvinama simpatinė nervų sistemą turi įtakos ir spartesniam aterosklerozės vystymuisi kraujagyslėse. Beje, nuolatinis stresas organizme palaiko ir lėtinį uždegimą, sudarydamas puikią terpę lėtinėms ligoms tarpti: stresą jaučianti oda atsako įvairiais išbėrimais ar jų paūmėjimais, patiriamais galvos migrenos priepuoliais, įvairiais pilvo skausmais, nerimu, skrandžio ar žarnyno opų išsivystymu ir kt.
Kita gana dažnai sutinkama didžiulio streso ir išgyvenimo sukelta būklė, imituojanti ūminio miokardo infarkto būklę – emocinė didžiulio streso (artimo žmogaus netektis, namų praradimas, konfliktai, susirgimo išaiškinimas, nesėkmės darbe ar darbo praradimas ir kt.) sukelta kardiomiopatija, lydima ūminio širdies nepakankamumo. Kai streso metu išskiriantis didelis kiekis stresinių medžiagų tiesiogiai pažeidžia širdies raumenį bei dėl to gali įvykti net staigi mirtis.
– Kaip stresas gali pabloginti sergančiųjų ŠKL būklę?
– Ką tik pristatytose Europos kardiologų draugijos padidinto kraujospūdžio diagnostikos ir gydymo gairėse pabrėžiama, kad nemedikamentinė gydymo strategija, susijusi su gyvensenos keitimu, patiriamo streso valdymu, yra Achilo kulnas, siekiant kraujospūdžio sunorminimo. Moksliniai tyrimai byloja apie glaudžią sąveiką tarp paciento patiriamo streso, išgyvenamo nerimo ir atsiradusio skausmo krūtinėje, padidinto kraujospūdžio.
Sergančiajam ŠKL patiriamą stresą galime prilyginti sunkiam darbui, kuris reikalauja papildomų organizmo rezervų, o jiems nesant pasireiškia širdies ir kraujagyslių sistemos reakcija ir įvairiais ligos veidais: skausmu širdies plote, permušimais, aritmijomis, skausmu, netgi išeminės širdies ligos paūmėjimais.
Sveikas organizmas patiriamą epizodinį stresą gali subalansuoti adaptacinėmis gynybinėmis reakcijos, o joms išsekus – veikti neigiamai. Patiriamo streso poveikis, ypač sąveikaujant su kitais ŠKL rizikos veiksniais (rūkymu, padidėjusia cholesterolio koncentracija, fizinio aktyvumo stoka, antsvoriu ir kt.) yra dar žalingesnis sveikatai nei numanome.
– Ar dažnai stresas imituoja tam tikrus ŠKL simptomus – į jus pacientas kreipiasi dėl širdies ligų, o pasirodo – visos problemos dėl streso? Juk dažnai dėl streso padidėja pulsas.
– Iš tiesų, tai gana dažna priežastis kuomet darbe, namuose patiriamas stresas, nerimas nulemia arba imituoja ŠKL simptomus – skausmą širdies plote, dusulį, padidintą kraujospūdį ir pulsą. Tokias atvejais vis tik gydytojai privalo paneigti, ar šie simptomai nėra sukelti širdies ir kraujagyslių ligos. Deja, pacientui nekoreguojant aplinkybių tai gali tęstis ir pereiti į savotišką neurotinę būklę. Taigi, viena iš streso kaukių ir yra ŠKL požymiai.
– Minėjote, kad dėl streso galima patirti ir miokardo infarktą. Ar pastebite savo praktikoje?
– Kaip ir minėjau, ūminį miokardo infarktą, lydimą staigaus širdies veiklos išsekimo ar net staigios mirties, gali sukelti staigiai patirtas didžiulis stresas, kurio metu, kaip ir susirgusiems sunkia COVID-19 ligos eiga, vyksta įvairių citokinų, uždegimo mediatorių audros, sukeliančios netgi mirtinas išeitis. Gana dažna gyvenimiška situacija, kai pacientas serga ŠKL arba turi daug rizikos veiksnių ir staiga patiriamas stresas tampa tuo nauju aktyvavusiu ir grėsmingai paleidusiu ligą veiksniu.
– Ar jaunėja žmonės, kurių širdį neigiamai veikia stresas?
– Greitėjantis gyvenimas, kasdieninė įtampa, jauno žmogaus siekis nuveikti kuo daugiau – neretai žmonės net nenujaučia, kaip organizmas panardinamas į streso pinkles.
Paprastai tai yra jauni karjeros žmonės, kurie dažnai lankosi pas gydytoją dėl padidėjusio pulso, arterinio kraujospūdžio, skausmo širdies plote ar net baimės, kad tuoj tuoj kažkas baisaus nutiks – tai yra vienas iš streso požymių. Nuoširdaus pokalbio su pacientu metu aiškėja, kad jis patiria stresą, sunkiai užmiega, miega trumpai, anksti nubunda, jaučiasi neišsiilsėjęs po nakties miego.
– Kokius Jūs, kaip kardiologas, turėtumėte patarimus kamuojamiems streso?
– Tyrimai parodė, kad įvairios antistresinės priemonės (dėmesingas įsisąmoninimo praktikavimas, meditacijos, kvėpavimo valdymas įvairiomis technikomis, jogos praktikavimas ar net kiekvieno paciento susirasta jam tinkamiausia terapinė priemonė (gyvūnas, pasivaikščiojimai, miškas ir kt.) ne tik sumažina stresą bei jo poveikį organizmui, tačiau kartu mažina kraujospūdį, gerina gyvenimo kokybę. Antai gydant padidintą kraujospūdį, patyrusiems miokardo infarktą streso valdymo priemonės bei jų praktikavimas išskiriama kaip mokslinio įrodymo lygmenį turinti nemedikamentinė gydymo priemonė.
Pacientams, namuose ar darbe patiriantiems stresą, būtina ieškoti, kaip jo išvengti, surasti sprendimus ir technikas jam valdyti neleidžiant, apsigyventi mūsų organizme. Ne visi pacientai geba su tuo susitvarkyti, todėl būtina ir šeimos narių, kolegų ar bendruomenės parama.
