Infarktas ištinka net nesulaukus 30-ies: gydytojai įspėja – lietuviai ignoruoja kelis akivaizdžius simptomus

Pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje jau ištisus dešimtmečius išlieka širdies ir kraujagyslių ligos – vien pernai jos pražudė 22 tūkst. 503 asmenis. Nors tuo pačiu laikotarpiu fiksuotas beveik milijonas susirgimų šiomis ligomis, pastebima, kad prevencinėse programose dalis gyventojų dalyvauja vangiai, o į paskirtą gydymą ne visuomet žiūri pakankamai rimtai. Su gydytojais kardiologais kalbame apie tai, ką turėtume pradėti daryti jau šiandien, kad laimėtume papildomus 5–10 sveiko gyvenimo metų.

Pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje nesikeičia: problema tik gilėja

Lietuvos širdies asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas, kardiologas prof. Raimondas Kubilius pastebi, kad mirtys dėl širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje išlieka pagrindine mirties priežastimi visu Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu.

Anot jo, šiandien mokslininkai suskaičiuoja daugiau kaip 40 įvairių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuriuos galima anksti identifikuoti. Tačiau ilgainiui atsiranda ir naujų rizikos veiksnių.

„Deja, COVID laikotarpis parodė, kad visų uždarymas, surakinimas ir apribojimas yra naujas reikšmingas rizikos veiksnys. Jeigu mes analizės metu stebėjome, kad iki COVID laikotarpio darbingų vyrų iki 64 metų amžiaus grupės sergamumo ir mirštamumo kreivės buvo besikeičiančios ir suteikiančios gerėjimo tendenciją, COVID laikotarpis ir ta įvairių aplinkybių sangrūda parodė, kad tas džiugesys buvo ankstyvas. Galvočiau, kad ateityje mes susidursime su vis naujesniais rizikos veiksniais“, – sako R. Kubilius.

Jis pažymi, kad karščio bangos vasaros metu, aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis, patiriamas stresas ir greitėjantis gyvenimo tempas taip pat turi didelės įtakos dideliam sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis, o ilgainiui dėl šių faktorių išsaugoti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą tampa vis sudėtingiau.

„Turime nepamiršti, kad mes, lietuviai, ir visų Rytų Europos šalių pacientai, esame genetiškai priskirti prie šalių, kuriose gyvenantiems rizika susirgti ir numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra labai didelė. Pietiečiai turi privalumą – jų gyvensena, aplinka, maisto pasirinkimo galimybės ir nusistovėjusios tradicijos lemia mažesnę riziką. Tiek mums, gydytojams, tiek visuomenei ir sveikatos politikams čia yra didžiausi šiandienos ir, neabejoju, rytojaus iššūkiai“, – sako R. Kubilius.

Pacientų amžius jaunėja: infarktas ištinka net nesulaukus 30–ies

Kardiologo teigimu, ateityje sergamumas šiomis ligomis neabejotinai augs, o jos palies vis jaunesnius žmones. Anksčiau buvo manoma, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra būdingas vyresnio amžiaus pacientams, tačiau gydytojas pabrėžia – jaunas amžius šiandien neapsaugo nuo grėsmingų, nebyliai atakuojančių širdies ligų.

„Mes jau turime naujas sąvokas – biologinis amžius, tai yra mūsų dokumentinis amžius, ir kraujagyslių amžius. Štai, ne per seniausiai kardiologijos intensyvios terapijos skyriuje buvo paguldytas 30 metų nesulaukęs jaunuolis. Kai tėveliams pasakėme, kad jį yra ištikęs ūminis miokardo infarktas, tai jie buvo labai nustebę, sakydami, kad ūmus miokardo infarktas yra vyresnio amžiaus pacientų liga. (…) Mūsų paciento atveju, rizikos veiksniai buvo intensyvus rūkymas, nekoreguotas ar net nežinomas cholesterolio kiekis, padidinto arterinio kraujospūdžio ignoravimas, mažas fizinis aktyvumas. Visa tai suponavo, kad, deja, kraujagyslių amžius buvo 20 metų senesnis negu paciento biologinis amžius“, – sako R. Kubilius.

Vis dėlto, dalis pacientų susiduria su ilgomis eilėmis pas gydytojus kardiologus, kai kurie vizito nesulaukia ar jį atšaukia. R. Kubilius pastebi, kad kai kuriose vietovėse gyventojų įsitraukimas į širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą yra itin mažas, nors joje kviečiami visi pacientai, sulaukę 40 metų.

„Mūsų analizės rodo, kad, deja, rajone gyvenančių žmonių įsitraukimas yra nedidelis. Pavyzdžiui, Kauno rajone gyvenančių įsitraukimas nesiekia 5 proc. Aišku, tai reikalauja detalesnės analizės, galbūt jie yra registruoti pas mieste dirbantį šeimos gydytoją. Bet akivaizdu, kad mažesniuose rajonuose, nutolusiuose nuo centrinių didžiųjų miestų, pacientų dalyvavimas programose yra gerokai menkesnis“, – pastebi R. Kubilius.

Anot jo, pastebima ir tai, kad moterų įsitraukimas į onkologinių susirgimų prevencijos programas yra didesnis nei įsitraukimas į širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programas.

„Tai vis tik suponuoja mintį, kad pacientų budrumas šiai problemai yra mažas. Pacientas turbūt galvoja, kad kol jo nevargina simptomai, jis nesikreips. Nors norime pabrėžti, kad arterinė hipertenzija, dislipidemija ir padidėjusi glikemija yra tyliosios sesės žudikės“, – įspėja R. Kubilius.

Imtis veiksmų būtina kuo anksčiau: savo įpročius privalome sekti jau šiandien

Kaip teigia VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas dr. Rokas Šerpytis, visame pasaulyje ryški tendencija, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė sveikatos problema. Vis dėlto, kai kuriose šalyse, tarp kurių į Lietuva, ši tendencija dar ryškesnė.

„Vakarų valstybėse mirtys nuo širdies ir kraujotakos ligų sudaro trečdalį visų mirčių, o pas mus daugiau negu pusę. Ši tendencija stebima ilgą laiką, vykdomos prevencinės ir edukacinės programos. Priežastys yra įvairios ir labai nevienalytės, o jų sprendimas tikrai nėra paprastas. Ką mes matome – gyvename tokioje zonoje, kokioje gyvename, ir tokiais laikais, kokiais gyvename. Tai permainingi laikai, visi patiria labai daug streso ir gyvena pakankamai didelėje įtampoje. Matyt, tas atliepia ir gyvenimo būdo pasirinkimus, ir mitybos pasirinkimus, ir iš to išeinančius rizikos rodiklius“, – sako R. Šerpytis.

Jis pastebi, kad didelė visuomenės dalis turi aukštą, nekoreguotą cholesterolį ir kraujo spaudimą, o tai lemia, kad sergamumas koronarine širdies liga ir mirtingumas nuo jos yra labai didelis – šiuo atžvilgiu Europos Sąjungos vidurkį lenkiame net 4 kartus. O sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką galime tik rūpindamiesi savo sveikata nuo pat jaunystės.

„Pradėti sveikai gyventi reikia jau nuo jaunystės, mokytis vaikus darželyje, kokie yra sveikos gyvensenos požymiai. Saugoti savo sveikatą turime nuo pat 20 metų, nes nuo tada susiformuoja mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžiai. Svarbiausia išlikti fiziškai ir socialiai aktyviems visą gyvenimą. Dabar dažnai būna, kuomet žmonės iki 30 metų yra pakankamai aktyvūs, sportuoja, o po 30 metų pradeda lėtėti, auga svoris. Tai yra labai svarbu, nes svoris yra vienas pigiausių ir geriausių biomarkerių, kuris turi tiesioginės įtakos ir kraujospūdžiui, ir savijautai, ir pulsui, o netiesiogiai veikia ir cholesterolį“, – sako R. Šerpytis.

Kardiologas atkreipia dėmesį į tai, kad po COVID periodo nemaža dalis žmonių priaugo daug svorio. Todėl tenka dažnai sulaukti pacientų su skundais dėl skausmo krūtinėje, aukšto kraujospūdžio, dažno pulso ar dusulio lipant laiptais.

„Ne visada tai yra koronarinė širdies liga – kartais tai tiesiog per didelis viršsvoris arba nutukimas, kas tiesiogiai lemia ir diabeto, ir įvairių kitų komplikacijų riziką. Todėl labai svarbu dar būnant jauniems pradėti sveikai gyventi ir žinoti savo rodiklius – koks cholesterolis, koks kraujospūdis, kokia gliukozė ir, jeigu galima, juos koreguoti“, – pabrėžia R. Šerpytis.

Anot jo, norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, esmė yra gyvenimo būdo ir rizikos faktorių korekcija. Todėl svarbu vartoti vaistus esant aukštam kraujo spaudimui, nepriaugti svorio ir mažinti cholesterolį. Vis dėlto, jis pastebi, kad visuomenėje vis dar neretai galima sutikti įvairių aukšto cholesterolio mitų.

„Kas antras pacientas atėjęs sako, kad jam tas vaistas nuo cholesterolio pažeis kepenis ir galbūt jis vien tik dieta gydysis. Taip, dieta yra labai geras dalykas, maistas gali būti vaistas, tačiau yra šeimų, kurios tiesiog dažniau serga miokardo infarktais. Nemaža dalis žmonių turi tą istoriją ir vieni valgo daug riebalų, kiti visai riebalų nevalgo, tačiau visi turi tą riziką. Jeigu šeimoje yra polinkis kepenyse gaminti daugiau cholesterolio – jis bus didesnis, ir vien dieta jo sukoreguoti gali ir nepavykti“, – teigia kardiologas.

Laikantis paskirto gydymo, galima laimėti 5–10 sveikų gyvenimo metų

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per 8 šių metų mėnesius širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencinėje programoje šiemet dalyvavo apie 245 tūkst. žmonių. Iš jų 25 tūkst. buvo nustatyta labai didelė rizika susirgti šiomis ligomis, todėl jiems buvo atlikti išsamesni tyrimai. R. Šerpyčio manymu, šeimos gydytojai labai įsitraukia į prevencines programas, tačiau didžioji problema yra tai, kad jiems ne visuomet pakanka laiko pacientui paaiškinti, kaip ir kodėl reikėtų vartoti priskirtus vaistus.

„Yra atvejų, kuomet pacientas nenori vartoti vaistų ir sako, kad turi kitokią nuomonę. Dažniausiai ją grindžia kažkur skaitytu straipsniu, kaimyno pasakymu. Gydytojui tenka užduotis suteikti objektyvią informaciją ir su pacientu rasti geriausią sprendimą. Jeigu žmogus nenori vartoti vaisto ir parašysi, kad vis tiek jį skiri – jis nevartos. Tuomet reikia pasižiūrėti, ar nėra aterosklerozės (išplitusių židininių vidinio arterijų sluoksnio sustorėjimų – „Delfi“), o jeigu jos yra – motyvuoti pacientą vartoti vaistus. Žmogų, kuris niekuo nesiskundžia, labai sunku pagydyti, ir žmogui labai sunku vartoti vaistus, jeigu jis neturi jokių simptomų. Dažnai aukštas cholesterolis neduoda jokių simptomų, todėl mes tiesiog kovojame su komplikacijomis, su pasekmėmis, gesiname gaisrus“, – sako R. Šerpytis.

Gydytojas pastebi, kad aterosklerozes galima aptikti pas dažną pacientą Lietuvoje, todėl tokiems pacientams verta pradėti vartoti statinus. Anot jo, 40–75 metų amžiaus grupėje pacientai, vartojantys statinus, lyginant su nevartojančiais, pasižymi 40 proc. mažesniu infarktų dažniu. Anot jo, vaistų vartojimas leidžia reikšmingai atitolinti pirmą ligos epizodą, tačiau neužtikrina, kad pacientas tikrai nesusirgs.

„Didžioji bėda yra ta, kad pas mus nėra supratimo, kas yra sveiki gyvenimo metai, metai be ligos. Lietuvoje mes nuo vidurkio atsiliekame 8 metais. Vyrai ir moterys Europos Sąjungoje sveikai gyvena 8 metais ilgiau. Tai yra tiesiogiai susiję su ilgaamžiškumu, kuomet atsiranda pirma liga. Tai yra kaip rodiklis, kad organizmas jau yra pakankamai susidėvėjęs ir tada po truputį pradeda lįsti visos kitos ligos. Mūsų tikslas turėtų būti atitolinti pirmą ligos epizodą, ir būtent tais vaistais nuo cholesterolio ir kraujospūdžio mes tas ligas atitoliname. Jeigu žmogus galimai susirgtų būdamas 50–55 metų, tai vartojantis vaistus turės 5–10 daugiau sveikų gyvenimo metų, per kuriuos galėtų džiaugtis vaikais, anūkais ir draugais“, – pabrėžia R. Šerpytis.