Ar jaučiamas rudens slogutis tikrai toks nekaltas ir kada tai gali virsti į sezoninę depresiją?
Psichologė Monika Kuzminskaitė pasakoja, kad reaguoti į pokyčius visiškai normalu, o neigiama nuotaika padeda mobilizuotis ir įveikti sunkumus.
„Būtų nenormalu, jei visiškai nieko nejaustume arba sakytume „ai, viskas gerai, atšalo, nieko tokio“. Reaguoti į pasikeitusią aplinką yra normalu. Jei labai sunku atsikelti iš lovos, miegate 20 valandų per parą, jei jaučiate kitų depresijos požymių – viskas aplinkui blogai, ateitis visiškai juoda, pasaulyje nėra nė vieno draugiško žmogaus, tai čia jau riba ir reikėtų kažką daryti“, – sako M. Kuzminskaitė.
Depresijos įveikimo centro įkūrėjas ir klinikinis psichologas Antanas Mockus pastebi, kad žmonėms sunkiausia būna spalio, lapkričio bei kovo, balandžio mėnesiais. Tiesa, tai nereiškia, kad žmonės, kurie kreipiasi, visada kenčia nuo sezoninio afektinio sutrikimo.
„Nebūtinai žmonės turi sezoninį afektinį sutrikimą, galbūt bendrai jaučia liūdnesnę nuotaiką, dar prisideda darbas, galbūt kokios nors gyvenimo, santykių problemos, ir vienas iš tokių veiksnių paskatina kreiptis pagalbos“, – sako A. Mockus.
Bloga nuotaika žmones kamuoja nuolatos ir be priežasties. Jei tai nekelia papildomų sunkumų, per daug sureikšminti nereikėtų. Psichologė M. Kuzminskaitė tikina, kad paprasčiausias būdas praskaidrinti niūrią kasdienybė – pasikalbėti su kitu žmogumi. Ir tai nebūtinai turi būti specialistas.
„Pakalbėti su kuo nors irgi yra gerai. Reikėtų turėti omenyje, kad rudeninis liūdesys, melancholija, tampa tarsi atpirkimo ožiu. Galima jiems viską suversti – atsiranda „oficiali“ priežastis, apie kurią visi šneka, ir galima sakyti, kad blogai jaučiuosi, nes aplinkui mažai šviesos, šilumos. Nebūtinai taip ir būna. Kartais po tuo „kilimu“ paslepiame kokias nors problemas“, – apie savęs pateisinimus pasakoja psichologė.
Anot pašnekovės, nuotaikos keičiasi dėl staiga pasikeitusio oro. Mažesnis saulės kiekis lemia ir didesnį dirglumą. Sezoniniu ciklu didelę įtaką žmogaus nuotaikai daro du hormonai – serotoninas ir melatoninas.
Melatoninas gaminasi tamsoje ir padeda greičiau atsipalaiduoti, užmigti. Tad nenuostabu, kad niūrią dieną jaučiamės mieguisti. Serotoniną organizmas išskiria šviesoje, hormonas padeda palaikyti būdravimo funkciją, atlikti dienos darbus. Taigi pasakymas, kad šviesa ar spalvotas drabužis suteikia daugiau laimės, nėra klaidingas.
„Kiekvieną žmogų džiugina skirtingi dalykai, bet, kalbant iš esmės, šviesos mažėja jau nuo pat Joninių, jos nesumažėja staiga, rugsėjo 1 dieną. Pavyzdžiui, pasikeitus orui, kai po saulėtų dienų staiga tampa labai debesuota, galima įsijungti ryškesnę lempą“, – rekomenduoja M. Kuzminskaitė.
Psichologas A. Mockus pataria atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus, nes kai kurių medžiagų trūkumas gali lemti blogesnę nuotaiką.
„Dar žmonėms verta pasitikrinti, ar netrūksta vitaminų, atkreipti dėmesį į ligas, pasidaryti tyrimus, pasižiūrėti, ar viskas gerai. Dažniausiai trūksta vitamino D, tai irgi susiję ir su gera nuotaika, ir geru miegu“, – vardija A. Mockus, ko dar nereikėtų pamiršti.
Anot psichologo, pandemija neigiamai paveikė žmonių psichinę sveikatą. Jis pastebi, kad gyvenimiškos problemos peraugo į lėtines būsenas.
„Kartais žmonės to neįvertina, gal neatpažįsta, pražiūri. Rekomenduočiau atidžiau pažiūrėti. Tarkim, nors problemas visad įveikdavote lengvai, gerai jausdavotės, gal ta izoliacija, pandeminis laikotarpis iš tiesų labai paveikė“, – sako A. Mockus.
Visgi atėjęs ruduo vilniečių negąsdina. Žmonės tikina, kad svarbiausia – užsiimti širdžiai miela veikla.
„Manęs tai neveikia, nes tiesiog nepasiduodi tam, – vienas dalykas. Antras dalykas, kad gimei ir augai tokioje šalyje, kur taip yra, mes pripratę. Trečias dalykas – įsijungi šviesą, ir viskas“, – vardija vilnietė.
„Eini į darbą, kažką darai, stengiesi su žmonėmis bendrauti. Gali ir artimas padėti, jei tau blogai. Kuo daugiau bus žmonių, tuo linksmiau“, – nusišypso vyras, paklaustas apie rudeninį slogutį.
„Knygos, koncertai, teatrai“, – savo laisvalaikiu, kuris nepalieka vietos liūdesiui, dalijasi dar viena vilnietė.
Tokius pat pomėgius vardija ir dar viena Delfi.lt žurnalisto kalbinta moteris.
Kita gatvėje kalbinta pašnekovė patikino, kad ji yra optimistė, o jei dar ir vaikai bei anūkai sveiki, laimingi, jai visko pakanka, kad jaustųsi laiminga.
Dėl prognozuojamos ekonominės ir energetinės krizės šis ruduo bei žiema žmonėms gali kelti didesnį nerimą nei įprastai. Psichologė M. Kuzminskaitė pataria pasiruošti blogiausiam scenarijui, kad atėjus laikui jis nebūtų toks netikėtas. Svarbu susidėlioti veiksmų planą.
„Kuo daugiau nežinomybės, tuo didesnis nerimas. Vaistas užkoduotas tame pačiame apibrėžime: reikia kuo daugiau stengtis sužinoti „kas būtų, jeigu“. Jei elektros kaina bus tokia, jei aš pinigų turėsiu tik tiek, ir pabandyti suplanuoti. Apytiksliai pasiruošus kad ir pačiam blogiausiam variantui jis nebus toks sudėtingas. Jis tiesiog „ištiks“ pagal planą ir žinosite, ką daryti“, – pataria M. Kuzminskaitė.
Psichologė siūlo realizmo apsuptyje įtraukti ir optimizmo. Vadovautis nuostata, kad viskas išgyvenama ir sunkus laikas praeina. Galima rašyti ir dėkingumo dienoraštį – kiekvieną dieną pasižymėti raštu ar tiesiog mintyse paminėti tuos dalykus, kurie buvo pozityvūs.
„Mes per daug sureikšminame tai, kad buvo blogai, ir per mažai skiriame dėmesio tam, kas buvo gerai“, – teigia pašnekovė.
