Mitai apie vištieną: kas tiesa, o kas tik išsigalvojimas

Viešojoje erdvėje, visuomenėje sklando daug mitų apie vištieną, vištų ir viščiukų auginimo bei lesinimo sąlygas. Vis dar gajūs mitai, kad mėsiniai viščiukai paukštynuose lesinami hormoniniais pašarais bei antibiotikais, diskutuojama apie tikrą vištienoje esančių baltymų vertę ir jos įtaką lieknėjimui.

DELFI nusprendė pasidomėti, kiek šiuose mituose yra tiesos, ko žmonės bijo iš tikrųjų ir kodėl šie mitai vis dar gajūs.

Viščiukai paukštynuose lesinami hormonais?

MITAS. Europos Sąjungoje galiojantys įstatymai draudžia lesinti viščiukus augimą skatinančiais pašarais turinčiais hormonų ir kitų kenksmingų cheminių medžiagų, todėl Lietuvoje nei vienas paukštynas tokių pašarų nenaudoja. Be to, paukštynų teigimu, net ir leidžiant įstatymams, lesinti viščiukus hormoniniais preparatais būtų per brangu ir konkurencingoje rinkoje tokia mėsa neturėtų paklausos.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis teigia, kad maisto technologijų mokslas jau nusigręžė nuo cheminių augimą skatinančių preparatų ir šiuo metu aktyviai dirba mėsinių gyvūnų (viščiukų, kiaulių, jaučių) produktyvumo skatinimo kryptimi. Siekiama mitybai naudojamų gyvūnų rūšis padaryti produktyvesnes kuo natūralesniais būdais.

„Auginimo mokslas šiuo metu orientuojasi į tris pagrindines kryptis. Pirma – genai. Genetikai maždaug kas tris metus pasiekia, kad viščiukai auga po 1 g per parą greičiau. Antra, mokslas dirba išteklių ekonomiškumo labui – siekiama, kad būtų reikalingas kuo mažesnis kiekis lesalų, kad mažesniame kiekyje būtų daugiau viščiukui reikalingų maistingųjų medžiagų ir jie greičiau augtų. Trečia kryptis – gyvūnui palankesnės auginimo sąlygos“, – pasakoja V. Tėvelis.

Jo teigimu, peržvelgus į viščiukų pašarų sąstatą, matysime, kad jis susideda iš beveik 100 komponentų. Kiekvienam viščiuko augimo etapui apskaičiuojama, kiek ir kokių amino rūgščių reikia, koks turi būti mikroelementų santykis, kokią dalį raciono turėtų sudaryti grūdinės kultūros, siekiant sveikesnio ir sklandesnio skrandžio vystymosi ir taip toliau.

„Užtikrinus visapusišką mitybos planą, viščiukams auginti nereikalingi jokie pašaliniai augimo stimuliatoriai. Kai paukštyne sureguliuotos laikymo ir mitybos sąlygos, augimo stimuliatoriai net ir neduotų jokio papildomo augimo intensyvumo. Taip kad net ir ekonominiu požiūriu nėra tikslinga juos naudoti“, – pastebi V. Tėvelis.

Vištiena – geriausias maistas norintiems užsiauginti raumenų

TIESA, bet nereikėtų persistengti. Mitybos specialistė Evelina Pleterienė pastebi, kad žmonės dažnai nesugalvoja, ką pasigaminti, todėl sportuojant vadovaujasi klasikiniu receptu – valgo ryžius ir vištienos krūtinėlę, o juk variantų aibė yra žymiai platesnė.

„Sportuojantys žmonės dažnai persistengia ir valgo vištieną ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei. Tai klaidingas pasirinkimas – norint sparčiau auginti raumeninę masę, būtina mitybos įvairovė. Ir ne visuomet reikia vartoti tiek daug baltymų, kiek žmonės jų valgo“, – pataria E. Pleterienė.

Intensyviai sportuojant baltymų reikia daugiau nei palaikant mažą ar vidutinį fizinį krūvį, tačiau būtina pasiskaičiuoti kiek gramų baltymų per dieną yra suvartojama.

„Sportuojant savo malonumui, ne varžyboms, valgyti vištienos krūtinėlę tris kartus per dieną nebūtina. Didelį baltymų kiekį galime gauti taip pat kartu su žuvimi, kuri turi ne tik vertingųjų baltymų, bet ir kitų mineralų bei riebiųjų rūgščių, kurie mums yra labai svarbūs. Taip pat nepamirškime ankštinių daržovių – organizmas ne taip pat gerai įsisavina ankštinių daržovių baltymus, tačiau mitybos raciono paįvairinimui jos puikiai tinka dėl savo sudėtyje esančių mineralų. Sportuojant svarbus balansas, todėl valgydami ir vištieną, ir žuvį, ir kiaušinius, ir ankštines daržoves trokštamų rezultatų pasieksite kur kas greičiau“, – siūlo mitybos specialistė E. Pleterienė.

Norintiems sulieknėti, vištiena – geriau nei kiauliena

IŠ DALIES. Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė sako, kad vištiena yra vienas geriausių pilnaverčių baltymų šaltinių ir, lyginant su populiariąja kiauliena, vištienoje yra net iki 40 proc. mažiau riebalų, joje itin gausu aminorūgščių, reikalingų palaikyti optimalų organizmo funkcionavimą.

„Vištiena turi nedaug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, todėl ypač tinka sergantiems ar turintiems riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat lieknėjantiems ir kruopščiai skaičiuojantiems kalorijas ar sergantiems cukriniu diabetu, kuomet irgi svarbu kontroliuoti suvartojamų sočiųjų riebalų kiekį, – sako dietologė. – Vištiena yra vienas populiariausių gyvūninės kilmės baltymų, kurie yra itin svarbūs mūsų organizmui, kadangi jie stiprina raumenis, atlieka deguonies ir geležies pernešimo, apsauginę funkcijas, taip pat padeda virškinti maistą“, – sako K. Jasmontienė.

K. Jasmontienė tikina, kad vištiena, kaip ir bet kuris kitas produktas, savo naudingąsias savybes gali greitai prarasti, kai gaminant naudojamas itin didelis riebalų kiekis.

„Reikėtų vengti vištieną virti aliejuje, skrudinti, valgyti su riebiais padažais. Kaitinant aukštoje temperatūroje net ir pačius sveikiausius aliejus susidaro transriebalai, kurie didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, atsiranda rizika vystytis aterosklerozei, širdies ar kraujagyslių ligoms. Sveikiausia vištieną valgyti virtą, troškintą, taip pat ruoštą orkaitėje, garuose – taigi, nenaudojant riebalų maisto ruošimui ”, – teigia gydytoja dietologė K. Jasmontienė.