Tiškevičių įkurta Užutrakio dvaro sodyba puikuojasi vaizdingame, raižyto reljefo pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, pačiame Trakų ežeryno centre. Iš čia atsiveria įspūdinga panorama į Galvės ežerą su salomis ir Trakų pilimi, ežerų apsuptą Trakų miestą su Vytauto Didžiojo funduotos bažnyčios bokštais ir Kęstučio kalnu prasidedantį Bražuolės kalvyną.

Pusiasalis tarp Galvės ir Skaisčio ežerų istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Tuomet jis vadintas „Algirdo sala“ ir priklausė totorių didikams, kuriuos į Lietuvą kaip savo asmeninės gvardijos karius pasikvietė Vytautas Didysis.

Pastaruosius valdovas įkurdino savo rezidencijos artumoje – ant pilies salą skalaujančių ežerų krantų. Per savo istoriją pusiasalis pakeitė daug savininkų. XIX a. antrojoje pusėje jį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891 m.). Tuo metu Tiškevičiai jau rezidavo netoliese – Trakų Vokėje ir Lentvaryje. Galime teigti, kad XIX a. Tiškevičiai buvo LDK sostinių Vilniaus-Trakų ašies saugotojai.

Užutrakio dvaras

Po Juozapo Tiškevičiaus mirties (1891 m.) dvarą paveldėjo jauniausias sūnus Juozapas (1863–1867 m.) drauge su žmona, lenkų kunigaikštyte Jadvyga Svetopolk-Četvertinska. Dvaro valdos siekė 800 hektarų, iš kurių 80 buvo skirti šeimos rezidencijai. Šiame plote jaunasis grafas Tiškevičius ir pradėjo kurti Užutrakio dvaro sodybą ir parką.

Pagal lenkų architekto Juzefo Husso projektą ant Galvės ežero kranto, tiesiai prieš Trakų pilį, jis pastatė prabangius neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų turinčius rūmus su įspūdinga, atvirais paviljonais karūnuota terasa. Nuo jos atsiveria kerintys Galvės ežero ir Trakų salos pilies reginiai.

Pirmajame pastato aukšte yra įrengtos septynios simetriškos salės su dideliais stačiakampiais langais, o pačiame pastato viduryje – holas ir per stogą apšviečiama laiptinė. Antrajame aukšte – kuklios gyvenamosios patalpos su keturkampiais langais. Rūmų interjeras buvo dekoruotas prancūzišku Liudviko XVI stiliumi. Keturšlaitį stogą vainikuoja dekoratyviniais elementais puošta vėdinimo kanalų juosta su smaile – špiliumi, ant kurio buvo iškabinama grafo giminės vėliava.

Dabar čia plazda istorinė Lietuvos valstybės vėliava su karinguoju Vyčiu. Priešais rūmus suprojektuoti taisyklingų formų (prancūziški) parteriai su karpomų liepų alėjomis, ornamentiniais gėlynais, marmuro vazomis ir skulptūromis. Didįjį parterį papuošė XVIII a. prancūzų skulptoriaus A. Coysevox skulptūrų, vaizduojančių romėnų deives Dianą ir Florą bei nimfą Hamadriadę, kopijos, o mažąjį – romėnų vyno dievo Bakcho skulptūra ir antikinio stiliaus biustai.

Unikalus Trakų kraštovaizdis ir išskirtinė vietovės aura darė įtaką ne tik grafo pasirinkimui čia gyventi bei vėlesniam jo ir visos šeimos prisirišimui prie Užutrakio, bet ir ypatingam jo dėmesiui supančiai aplinkai. Ją sutvarkyti grafas patikėjo žymiam prancūzų kraštovaizdžio architektui Eduardui Fransua Andrė.

Įspūdinga panorama atsiverianti į Galvės ežerą

Įžymusis specialistas jau buvo gerai pažįstamas su Tiškevičiais. Jis kūrė Lentvario, Trakų Vokės ir Palangos dvarų parkus. Į Užutrakį E. F. Andrė atvyko 1898 m. ir suplanavo jo kūrybai būdingą mišraus stiliaus parką. Vaizdingas, garbingos istorijos prisodrintas kraštovaizdis padiktavo būsimo parko planą.

E. F. Andrė netruko pastebėti, kad Užutrakio dvaro parkas turėjo puikią vandens temą ir ją sėkmingai išplėtojo. Užutrakio parke pavienių medžių, želdynų, dirbtinių tvenkinių, ežerų ir salų dėka buvo sukurtas įspūdingas peizažas, kuriame sunku būdavo nusakyti, kurioje vietoje prasideda ir baigiasi riba tarp sausumos ir vandens. Šiam įspūdžiui pasiekti Užutrakio pusiasalyje buvo įrengta daug dekoratyvinių tvenkinių.

Užutrakio dvarą išlaikė tvirtas ūkis, kurį sudarė 800 hektarų žemės plotas su palivarkais ir kaimais. Nemažas ūkis buvo ir pačioje dvaro sodyboje. Ūkinėje dalyje stovėjo net 19 mūrinių ir medinių ūkio pastatų: gyvenamieji sodininko, keltininko namai, kumetynai, kalvė, arklidė, karvidės ir kt.

Dvaras buvo stambus ūkinis vienetas, gaminantis ir parduodantis įvairią produkciją, iš kurios gaunamos pajamos leido ne tik išlaikyti bei vystyti dvaro sodybą, bet ir teikė darbą bei pragyvenimo galimybę dvare gyvenantiems, dirbantiems ar kitais ryšiais su dvaru susijusiems žmonėms.

Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties (1917 m.) Užutrakį iki Antrojo pasaulinio karo pradžios valdė jo vyriausias sūnus Andrius. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą dvaro sodyba buvo nacionalizuota, karo metu ją valdė vokiečių okupacinė valdžia. Po karo čia veikė KGB aukštų pareigūnų sanatorija, vėliau – pionierių stovykla ir poilsio namai, valstybinė turizmo bazė.

Tuo laikotarpiu dvaro sodyba ypatingai nukentėjo: buvo suardytas originalus rūmų planas, stipriai deformuotas, o vėliau apleistas parkas, kuriame iškilo kraštovaizdį darkantys bei su dvaro architektūra nederantys pastatai, sudaužyti arba išvogti parko mažosios architektūros elementai (vazos, skulptūros).

Užutrakio dvaras

Šiandien Užutrakio dvaro sodyba – nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, kurį valdo ir puoselėja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Pastaroji ir ėmėsi gigantiško šios nuostabios ir reikšmingos Lietuvos valstybei dvaro sodybos prikėlimo darbo.

Beveik prieš dvidešimtmetį Užutrakio dvaro sodyba buvo blogiausios būklės iš visų keturių dvaro rūmų su E. F. Andrė parkais Lietuvoje. Palangos, Lentvario ir Trakų Vokės rūmai su parkais buvo tvarkomi nuo gilaus sovietmečio, o Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai buvo atiduoti nugyventi ir brūzgynų tankmėje begriūvantys rūmai. Netrukus pradėta deklaruoti, kad labai svarbu yra restauruoti Tiškevičių rezidenciją Trakuose, tačiau lėšų aukštoji valdininkija net nesiruošė skirti.

Šios vietos mylėtojai būgštavo, kad Užutrakio dvaro sodyba buvo ruošiama kažkam konkrečiai privatizuoti, neva valstybė tokiu objektu neturi išgalių pasirūpinti. Trakų istorinio nacionalinio parko darbuotojai su visuomenės palaikymu anuomet padarė viską, kad Užutrakio dvaro sodyba būtų išlaikyta ir imta puoselėti kaip aukščiausios nacionalinės vertės kultūros paminklas, svarbus ir reikalingas kiekvienam atkurtos Lietuvos valstybės piliečiui.

Šiandien Užutrakis sparčiai atgimsta: restauruoti rūmai, atstatyti jų terasą XX a. pradžioje puošę paviljonai, tvarkomi ūkiniai dvaro pastatai, iš kurių jau yra restauruoti buvęs svirnas ir arklidė, atkurta buvusi dvaro virtuvė, kurioje įsikūrė jauki kavinė. Sparčiai gražėja ir rūmus juosiantis parkas – atgaivinti keturi tvenkiniai, restauruoti prancūziškieji parteriai, atkurta jų originali geometrinė struktūra su takais, gėlynais, skulptūromis ir vazomis.

Nepaisant ilgą laiką vykstančių restauravimo darbų Užutrakio dvaro sodyba visą laiką naudojama visuomenės kultūros reikmėms. Joje vyksta įvairiausi renginiai – klasikinės muzikos koncertai, parodos, seminarai, konferencijos, spektakliai ir kiti. Stengiamasi, kad parkas ir rūmai būtų atviri lankytojams. Taip pat, kad pastarieji galėtų ne tik pasigrožėti rezultatu, bet ir saugiai susipažinti su pačiu restauracijos procesu.

Atkuriamas unikalus kultūrinio kraštovaizdžio objektas, leidžiantis išsaugoti, puoselėti ir propaguoti Lietuvos istorijos, gamtos ir kultūros paveldą. Atsiranda vis daugiau galimybių civilizuotai bei patraukliai pristatyti kultūros vertybes plačiajai visuomenei, skatinant ne tik jos susidomėjimą, bet ir norą gyventi sveikoje ir gražioje aplinkoje. Kompleksinis sodybos atkūrimas tapo pavyzdžiu privačių dvarų valdytojams, nes smarkiai padidėjo jų susidomėjimas parkų atkūrimu.

Tvarkomas parkas pritraukia vis daugiau lankytojų, rūmuose vykstančių koncertų, konferencijų, seminarų, parodų gausa – kultūrinio turizmo ir meno mėgėjus ne tik iš Trakų ir Vilniaus apskrities ar tolimesnių Lietuvos regionų, bet ir iš užsienio šalių (Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Ispanijos, Anglijos, JAV, Japonijos ir t.t.). Atgyjantis Užutrakio dvaras suburia vietinę bendruomenę ir skatina atvykstamąjį turizmą šiame regione.

Tiškevičių Užutrakio prisikėlimo iš sovietinės depresijos sėkmė visuomenei asocijuojasi su nepriklausomos Lietuvos prisikėlimu ir pažanga. Užutrakis yra ta unikali Lietuvos vieta, kur kiekvienas vienu žvilgsniu turi galimybę įvertinti Lietuvos istorijos didybę, gamtos grožį ir Vakarų Europos kultūros brandą.

Naudingos nuorodos:

Užutrakio dvaro rūmai (Užtrakio g. 17, Trakai) spalio – balandžio mėn. atviri lankytojams penktadieniais – sekmadieniais nuo 11 iki 16 val. Pirmadieniais – ketvirtadieniais bei valstybinių švenčių dienomis nedirba. Bilieto kaina – 3 Eur, lengvatinis bilietas – 1,5 Eur. Daugiau informacijos galite rasti čia.

Pirmajame dvaro rūmų aukšte veikia tarptautinė rūmų interjerų paroda „Atrasti namai“. Ji vainikuoja bendrą lietuvių ir lenkų darbą, atgaivinant buvusią grafų Tiškevičių Užutrakio rezidenciją, restauruojant rūmus bei juos supantį parką ir atkuriant istorinius interjerus.

Baldų komplektai, paveikslai, laikrodžiai ir taikomosios dailės kūrinių kolekcijos tarsi sugrąžina gyvenimą į namus, kurie buvo dešimtmečiams prarasti. Pasigrožėkite paveikslų paroda iš įvairių Europos vietų – „Menas ir epocha: Aleksandras Šturmanas (1869–1944). Keliaujantis menininkas“ jūsų laukia antrajame Užutrakio dvaro rūmų aukšte. Daugiau apie parodą internetinėje svetainėje.

Gegužės – rugsėjo mėn. Užutrakio dvaro rūmai atviri trečiadieniais – sekmadieniais nuo 11 iki 19 val. Pirmadieniais ir antradieniais – uždaryti.

Užutrakio dvaras žiemą

Trakų istorinis nacionalinis parkas siūlo ekskursiją po Užutrakio dvaro sodybą, kurios metu aplankoma dvaro sodybos buvusioji ūkinė dalis bei rūmai. Supažindinama su dvaro sodybos ir ją įkūrusios grafų Tiškevičių šeimos istorija, atliktais ir vykdomais dvaro sodybos restauracijos darbais.

Keliaujama ir po 80 hektarų Užutrakio dvaro parką, pasakojama apie jo augmeniją ir gyvūniją bei parko kūrimo ir restauracijos meną. Ekskursiją galima užsisakyti telefonu – 8 528 55006 arba el. paštu – tinp@seniejitrakai.lt, uzutrakis@gmail.com. Kainas ir daugiau informacijos galite rasti čia.

Sekmadieniais Užutrakio dvaro sodybos Baltojoje salėje (1 a.) skamba klasikinės muzikos garsai –tai yra nuolat vykstančių koncertų ciklas su LRT Klasika. Koncertų grafikas.

• Žiemos peizažų grožį ir juose išryškėjančią Užutrakio dvaro šviesą atrasite vaikščiodami prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė kurtame parke. Taisyklingų formų prancūziško stiliaus parkas su skulptūromis, pasivaikščiojimo takais, liepų alėjomis bei šiltuoju metu laiku jį puošiančiomis prancūziškomis rožėmis yra prie pat dvaro rūmų.

Prancūzų skulptoriaus A. Coysevox skulptūrų kopijos puošiančios didįjį parterį

Toliau tęsiasi peizažinis angliškas parkas, kurio žavesys sukurtas meistriškai išnaudojant kontrastingą pusiasalio peizažą, dirbtinių uolų kompozicijomis pabrėžiant kalvas, o didingą Galvės ir Skaisčio spindesį papildant pažemėjimuose ir pelkutėse iškastų tvenkinių veidrodžiais. Jų paviršiuose atsispindėjo šimtamečiai ąžuolai ir pušys bei E. F. Andrė specialiai parinkti ir įveisti svetimžemiai augalai.

Greta 38 Lietuvoje augančių medžių ir krūmų rūšių, parke yra dar 54 introdukuotos rūšys ir formos: didžiosios pocūgės didžiajame parteryje ir ant dirbtinių uolų, sidabriniai ir platanlapiai klevai šalia parko takų, paprastojo klevo Švedlerio forma šalia tilto, kvapiosios avietės ir totoriniai sausmedžiai prie tvenkinių, amerikinės ir kitokios liepos, dėl kurių rūšies pavadinimo tebesiginčija dendrologai. Dar įvairesnė parko žolinė augmenija (apie 400 rūšių žolinių augalų) primena lankytojui, kad pirmiausiai E. F. Andrė buvo botanikas.

• Žiemos savaitgaliais rekomenduojame užsukti paragauti prancūziškos virtuvės patiekalų į Užutrakio dvaro parke prie Galvės ežero įsikūrusį restoraną „Fransua terasa“ (Užtrakio g. 15, Trakai, tel. 8 638 63827). Šią vasarą duris atvėrusiame Eduardo Fransua Andrė garbei pavadintame restorane siūloma pasimėgauti šefo, prancūzų virtuvės šalininko A. Matačiūno ir jo komandos sukurtais patiekalais. Nuo restorano terasos (žiemą terasa veikia savaitgaliais) atsiveria Galvėje iškilusios Trakų bažnyčios ir pilies vaizdai.

• Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija yra sukūrusi kultūrinį maršrutą „Sugrįžimas į Senuosius Trakus“, kuriuo galite keliauti savarankiškai. Apsilankę Trakų turizmo informacijos centre, gausite detalius maršruto žemėlapius (tel. 8 528 51934, mob. 8 672 09476). Apie maršrutą daugiau informacijos čia.

Trakai iš paukščio skrydžio

Vos už 4 km nuo Trakų esantys Senieji Trakai – vietovė, kurioje prieš 650 metų gimė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Lankytini objektai: Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia (Pilies g. 1, Senieji Trakai), Senųjų Trakų Viešpaties apreiškimo vienuolynas. Dėl apsilankymo reikia kreiptis iš anksto, kontaktinę informaciją galite rasti čia.

Šiame vienuolyne įsikūrusios seserys joanitės, vyksta rekolekcijos, įvairūs užsiėmimai. Keliaudami šiuo maršrutu pravažiuosite Vytauto Didžiojo kelio skulptūras. Devynias, reikšmingus su šiuo kunigaikščiu susijusius istorijos faktus įkūnijančias, skulptūras medžio drožėjai sukūrė minint garsiausio Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo 570-ąsias mirties metines.

Trakų krašto amatų centras (Karaimų g. 41, tel. 8 698 77175, 8 698 27197) siūlo įvairias edukacines programas. Daugiausiai dėmesio sulaukia medžio apdirbimo ir inkrustavimo žolynais užsiėmimai Senuosiuose Trakuose, duonos kepimas su įvairiais dzūkiškais papročiais, muilo gamyba.

Kalėdiniu laikotarpiu amatų centras organizuoja vaikų dienos stovyklą „Laboratorija“, kurios metu vaikai supažindinami su kalėdiniais papročiais, istorija, senaisiais amatais, vyksta kulinarijos užsiėmimai. Daugiau informacijos čia.

• Su Kalėdų seneliu Trakuose lengviausia bus susitikti nuo gruodžio 2 d. iki sausio 8 d. Šiuo laikotarpiu Trakai skelbiami Kalėdų senelių sostine. Savaitgaliais juose lankosi Kalėdų seneliai, skaitomos pasakos vaikams, vyksta Kalėdų mugė, kiti renginiai.

Kalėdinė eglė Trakų kultūros rūmų kieme bus įžiebiama per „Baltąsias Kalėdas“ gruodžio 2 d. 17 val. Vyks Trakų vokalinės grupės ir Donaldos Meiželytės koncertas, fejerverkai ir Kalėdų Senelio programa. Kiti Kalėdų senelių sostinės renginiai bus skelbiami internetiniame puslapyje.

• Kviečiame apsilankyti Angelų kalvoje (Trakų r., Būdos k.) Važiuodami keliu Trakai – Rykantai, rasite posūkį į kairę – Būdos kaimą. Angelų kalva – tai sakrali-meninė erdvė, papuošta ąžuolinėmis angelų skulptūromis, skirta dvasingam laisvalaikiui, maldai, kultūros projektams ar meninei edukacijai. Jos lankymas – atviras ir nemokamas. Sakoma, kad Angelų kalvoje pildosi norai. Joje šiuo metu „gyvena“ daugiau nei 37 angelai.

Rekomenduojame dalyvauti pažintinėje ekskursijoje „Atrask Angelų kalvą“. Joje pasakojama apie šį nuolat gausėjantį ąžuolinių angelų skulptūrų ansamblį, vainikuojantį reikšmingiausių, vienoje architektūrinėje diagonalėje išsidėsčiusių Trakų dvasinių statinių – Trakų stačiatikių Šv. Dievo Motinos gimimo cerkvės, Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios ir Trakų salos pilies – seką.

Angelų kalva – tai tarsi simbolinis „vainikas“ Trakams. Jį sudaro įvairios, beveik 5 metrų aukščio ąžuolinės angelų skulptūros, simbolizuojančios pagrindines krikščioniškąsias vertybes – Meilę, Viltį, Tikėjimą, Gyvybę, Dvasios stiprybę, Dvasios ramybę, Taiką, Atjautą, Pasiaukojimą, Bičiulystę, Santarvę.

Ekskursijos trukmė – 45 min. Grupė – iki 40 asmenų. Gido paslaugos kainuoja – 14,48 Eur, asmeninių edukacijų kaina – 0,88 Eur. Ekskursija vedama lietuvių ir rusų kalbomis.

Ekskursiją būtina užsakyti iš anksto: El.p. lolita.jolanta.navickiene@gmail.com; tel. 8 659 33041.
Detalesnę informaciją rasite čia.

Trakų istorijos muziejaus erdvėse taip pat vyksta įdomūs edukaciniai užsiėmimai, kurie suteikia galimybę giliau pažinti Viduramžių epochą, Trakų istoriją Lietuvos bei Europos istorijos kontekste. „Viduramžių karyba“, „Pasaka Trakų pilyje“, „Galvės ežero salų paslaptys“, „Įvairūs gotikos veidai“– pažintinės programos, apie kurias daugiau informacijos rasite spustelėję nuorodą.

Trakų pilis

Norėdami aplankyti Trakų salos pilį, kur įsikūręs Trakų istorijos muziejus, darbo laiką rasite čia.

Detalesnę informaciją apie ekspozicijas bei rengiamas parodas galite rasti internetinėje svetainėje.

Norėdami pasiteirauti dėl daugiau lankytinų objektų, kreipkitės į Trakų turizmo informacijos centrą.

Informaciją apie pažintines programas rasite internetiniame puslapyje.

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi?

Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę! Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.

„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ir į Lietuvos tapatybę. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.