Į Vadovų komunikacijos reitingo dešimtuką, kuriuo vertintas vadovų komunikacijos efektyvumas – pasisakymų kiekybė ir kokybė – taip pat pateko bankų „Swedbank“ ir SEB, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, telekomunikacijų bendrovių „Bitė“ ir „Tele 2”, logistikos bendrovės „Girteka“ ir startuolio „Omnisend“ vadovai.
Tarp matomiausių – didžiosios bendrovės
„Mediaskopo“ analizės ir duomenų sprendimų vadovė Vilūnė Kairienė nesistebi, kad reitingo viršūnėje dominuoja didžiosios Lietuvos bendrovės.
„Natūralu, kad didžiosios Lietuvos bendrovės, suprasdamos savo indėlį į Lietuvos ekonomiką ir šalies vystymąsi, komunikuoja efektyviausiai. Tai patvirtina ir temos, kuriomis lyderiai komunikavo daugiausiai. Pavyzdžiui, „Telia“ vadovė aktyviai reiškė nuomonę socialinės atsakomybės klausimais – neįgaliųjų integracijos, moterų ir vyrų atlygio lygybės, komunikavo įmonės ambiciją lygiuotis ne į vietinius, o tarptautinės rinkos žaidėjus, dalinosi nuomone apie augančias energijos kainas ir jų įtaką įmonių veiklai“, – teigia V. Kairienė.
„INK agency“ vadovė Jolita Kochanskė priduria, kad efektyviai komunikuojantis vadovas padeda pasiekti svarbias tikslines grupes – darbuotojus, klientus, partnerius, investuotojus, žiniasklaidą, politikus.
„Vadovas yra įmonės lyderis ir veidas, tad jis turėtų būti svarbia įmonės pastangų pirmauti komunikaciniame fronte dalimi. Tyrimai rodo, kad įmonės įvaizdis yra tapatinamas su vadovo reputacija. Vadovus matyti viešojoje erdvėje tikisi ir esami, ir potencialūs darbuotojai. Kitaip tariant, kuo labiau matomas vadovas, kuo aktualesnėmis visuomenei temomis jis kalba, tuo didesnę įtaką jis daro ir įmonės ar prekės ženklo įvaizdžiui“, – sako J. Kochanskė.
Lyderius vienija temų įvairovė ir aktualumas
Pasak jos, antrą vietą reitinge užėmusio „Medicinos banko“ vadovo komunikacijos lyderystę nulėmė temų įvairovė. Bendrovės vadovas M. Arlauskas pernai kalbėjo tiek apie įmonės finansinius rezultatus, tiek plėtros planus bei socialinę atsakomybę. Tuo tarpu trečią vietą reitinge užėmusio „Ignitis grupės“ vadovo D. Maikštėno komunikacijos efektyvumą be kitų temų nulėmė ir visuomenėje itin aktuali – energetikos – tema. Ji, „Mediaskopo“ duomenimis, praėjusiais metais naujienų kiekiu aplenkė ir iki tol dominavusią karo temą.
„Gan įprasta tarp nuomonės lyderių matyti didžiuosius verslus, bet vadovų komunikacijos reitingas parodė, kad komunikacijos verte neabejoja ir viešojo sektoriaus įmonių vadovai. Įprastai žiniasklaidos susidomėjimą nulemia temos aktualumas visuomenei, tad gyventojams svarbios – energetikos, transporto – temos dažniausiai sulaukia daugiau dėmesio. Kita vertus, naujojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavyzdys įrodo, kad komunikacijos efektyvumą gali sustiprinti ir drąsūs, ryškūs pasisakymai. Lyginant jo ir pirmtako komunikaciją, matomas ryškus skirtumas dabartinio vadovo naudai“, – teigia J. Kochanskė.
Išanalizavus atskirų sektorių bendrovių vadovų komunikaciją, draudimo rinkos lyderiais tapo bendrovės „Alianz“ vadovė Asta Grabinskė, vaistinių – „Camelia“ vadovė Aušra Budrikienė, prekybos – IKI vadovė Nijolė Kvietkauskaitė, el. prekybos – „LastMile“ vadovas Tadas Norušaitis, siuntų – „Omniva“ vadovas Kastytis Valantinas, nekilnojamo turto – „Darnu“ vadovė Sigita Survilaitė-Mekionienė, logistikos – „Girtekos“ vadovas Jeroenas Eijsinskas, DYI sektoriaus – „Topo centro“ vadovas Remigijus Štaras.
Svarbus ne tik paminėjimų kiekis, bet ir pasisakymų kokybė
Vadovų komunikacijos reitingas sudarytas vertinant organinės – t.y. neužsakytos komunikacijos duomenis. Pasak V. Kairienės, analizuojant vadovų komunikaciją žiniasklaidoje, didžiausias svertas suteiktas įsimenamumui.
„Iki šiol panašūs tyrimai vertindavo tik komunikacijos kiekybę arba kokybę, tad nusprendėme sudaryti tokį reitingą, kuris šiuos rodiklius apjungtų. Vertinome ne tik naujienų, kuriose cituoti vadovai, pasiektą auditoriją, bet ir citatų vietą pasisakymuose, jų dominavimą kitų objektų atžvilgiu, paminėjimų kiekį. Taip pat atsižvelgėme į naujienų toną – ar publikacija yra teigiama vadovaujamos bendrovės atžvilgiu. Į reitingą įtrauktas ir pasidalijimų naujienomis kiekis socialiniame tinkle „Facebook“, kadangi tai rodo, kiek naujiena aktuali visuomenei“, – teigia V. Kairienė.
J. Kochanskės teigimu, siekiant lyderystės komunikacijoje, negalima atsieti pasisakymų kiekybės nuo turinio kokybės.
„Žinoma, jeigu vadovas komunikuoja, nors ir labai įdomiai, tik siaurą auditoriją pasiekiančiuose kanaluose, tikėtis nuomonės lyderystės būtų naivu. Tačiau jeigu keli vadovai nuolat matomi didžiuosiuose žiniasklaidos kanaluose, visuomet laimės tas, kuris kalba autentiškai, drąsiai kovoja už įmonės atstovaujamas vertybes, nebijo aštresnės retorikos. Nušlifuoti ir saugūs pasisakymai visuomet sulaukia mažiau dėmesio. Vadovas, visų pirma, yra žmogus, ir būtent jį nori matyti bei girdėti visuomenė bei žiniasklaida“, – teigia J. Kochanskė.
