„Tyrimo idėja gimė didėjant darbuotojų ambasadorystės, kaip darbuotojų pritraukimo ir įmonės žinomumo didinimo strategijos, populiarumui“, – teigia vienas iš tyrimo iniciatorių Deividas Budginas, „employee2consumer“ vadovas.
„Iki šiol, kalbėdami apie darbuotojų ambasadorystę Lietuvoje, galėjome remtis daugiausiai užsienio tyrimais ir statistika bei kol kas siaura Lietuvos įmonių patirtimi. Norėjome turėti atskaitos tašką apie realią ambasadorystės kaip strategijos situaciją Lietuvoje ir džiaugiamės, kad susidomėjimas tyrimu buvo išties didelis“, – pasakoja D. Budginas.
Vidinė kultūra – svarbiausias darbuotojų ambasadorystės sėkmės faktorius
Įmonės vidinė kultūra (80,5%) ir vadovų įsitraukimas (71,5%) tyrimo respondentų buvo įvardinti, kaip svarbiausi faktoriai, lemiantys darbuotojų ambasadorystės sėkmę ir ilgalaikiškumą.
Mažiausią įtaką ambasadorystės sėkmei daro strategijos ir motyvacinių programų turėjimas (po 24,9% respondentų).
Kultūros svarbą patvirtina ir respondentai, kurie teigė, kad neplanuoja artimiausiu metu pradėti ambasadorystės veiksmų. Pasak 64,4% respondentų, pagrindinė to priežastis – nepasiruošusi įmonės vidinė kultūra.
Darbdavio įvaizdis karaliauja tarp keliamų tikslų
Pagrindiniu darbuotojų ambasadorystės tikslu tyrimo dalyviai nurodė darbdavio įvaizdžio stiprinimą (69,3%) ir naujų darbuotojų pritraukimą (58,19%).
„Nenustebome pamatę, jog svarbiausias darbuotojų ambasadorystės kaip įrankio tikslas įmonėms yra stiprinti darbdavio įvaizdį bei naujų darbuotojų pritraukimą. Pastaraisiais metais esant karštai situacijai kandidatų rinkoje, darbdaviai ieško vis naujų būdų išsiskirti, apie save priminti ir paskatinti kandidatus prisijungti prie jų įmonės. Tuo pačiu dar yra daug neišnaudotų galimybių darbdaviui apie save komunikuoti būtent išnaudojant ambasadarius. Panašu, kad darbuotojų ambasadorystės tema šiuo metu išgyvena panašų augimo periodą, kokį išgyveno darbdavio įvaizdis prieš 5-7 metus: visi nori lipti į šį traukinį, tik dar daug kas nežino, kaip ir kada“, – teigia didžiausios Baltijos šalyse personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Vytenis Šidlauskas.
Tarp kitų svarbių ambasadorystės programoms keliamų tikslų respondentai įvardijo įmonės reputacijos (56,5%) ir įmonės žinomumo (54,4%) didinimą.
Mažiausiai dėmesio kol kas skiriama naujų klientų pritraukimui (15,68%) ir klientų lojalumo didinimui (9,76%).
Sustiprėjusį įmonės įvaizdį tyrimo respondentai įvardijo ir kaip dažniausią jau pavykusį pasiekti rezultatą. Kartu su padidėjusiu įmonės žinomumu, abu šiuos rezultatus jau pasiekė 45,06% respondentų, kurie jau vykdo ambasadorystės veiksmus.
Kaip įtraukti darbuotojus į ambasadorystę
Paskatinti darbuotojus kurti turinį (52,6%) ir įveikti vyraujančias darbuotojų baimes (33,6%) yra pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos įmonės, vykdančios darbuotojų ambasadorystės veiksmus.
„Tyrimo rezultatai tik patvirtino tai, ką matėme Lietuvos įmonių praktikoje iki šiol dirbdami su darbuotojų ambasadorystės programomis. Dažniausios priežastys, dėl kurių darbuotojai nenori tapti ambasadoriais yra įgūdžių trūkumas – nemokėjimas kurti turinio (79,4%), laiko stoka (70%), apsišaukėlio sindromas – manymas, kad neturi ką pasakyti (58,1%)“, – teigia D. Budginas.
Tai tik patvirtina, kad ambasadorystės programomis turėtų rūpintis tiek rinkodaros, tiek personalo skyriai, dėl svarbos atliepti tiek techninius/kūrybinius, tiek psichologinius poreikius.
Iššūkiai padiktuoja ir sprendimus. 62,3% respondentų teigė, kad jie padeda savo ambasadoriams kurti turinį bei 39,3% tyrimo dalyvių organizuoja mokymus, kompetencijoms kelti.
Vienvaldis ambasadorystės kanalų lyderis – LinkedIn
Net 94,7% respondentų teigė, kad jų įmonių ambasadoriai naudoja Linkedin platformą savo komunikacijai. LinkedIn buvo įvardintas ir kaip efektyviausia kanalas (73,6%).
Įdomu tai, kad net 66,4% respondentų teigė, kad ambasadoriai naudoja Facebook, tačiau šį kanalą kaip efektyvų laiko tik 31,5% tyrimo dalyvių.
Pačiu neefektyviausiu kanalu respondentai išrinko TikTok platformą, kurią tokia įvardijo 32,3% respondentų.
Įmonės pasiruošusios leisti darbuotojams kurti originalų turinį
82,5% respondentų skatina arba planuoja skatinti ambasadorius dalintis originaliu, pačių ambasadorių sukurtu turiniu. 77,5% respondentų taip pat teigė, kad skatina dalintis įmonės naujienomis.
Tarp turinio temų, kuriomis dabar dažniausiai komunikuoja ambasadoriai, tyrimo dalyviai įvardijo renginių akimirkas (78,6%), įžvalgas ir ekspertinę informaciją (61,1%), asmenines istorijas (59,6%) bei dalijimąsi įmonės sukurtu turiniu (55,8%).
Tarp dažniausiai komunikuojančių darbuotojų pagal specializacijas pirmauja rinkodaros skyriaus (58,01%) bei personalo skyriaus specialistai (50,89%).
Į ambasadorystę įsitraukę darbuotojai įrašais dalijasi dažniausiai 1 kartą per mėnesį (46%), tačiau net daugiau nei trečdalis dalijasi kartą per savaitę (38%).
Tyrimas vykdytas 2023 metų kovo – gegužės mėnesiais. Tyrime dalyvavo 332 Lietuvos įmonių rinkodaros, komunikacijos ir personalo valdymo specialistai bei įmonių vadovai.
