Komunikacijos agentūros „Budinti komunikacija“ užsakymu 2022 m. rugsėjo 20–30 dienomis „Spinter“ atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kurio metu buvo klausiama, kuris visuomenės veikėjas, respondentų nuomone, viešai kalba įdomiausiai, suprantamiausiai, įsimintinai ir įtaigiai.
Tyrimo metu buvo apklausta 1010 žmonių, iš jų 48 proc. atsakė neturintys nuomonės, kas atitinka šiuos kriterijus. 7 proc. minėjo A. Tapiną, G. Nausėdą ir D. Grybauskaitę įvardijo 4 proc. apklaustųjų, 3 proc. išskyrė I. Šimonytę ir N. Mačiulį. 2 proc. apklaustųjų minėjo Arūną Valinską, Igną Vėgėlę, Skirmantą Malinauską, Raimondą Kuodį bei Remigijų Žemaitaitį.
Pasak „Budinti komunikacija“ įkūrėjos Lauros Dabulytės, tyrimas rodo, kad ryškių įkvepiančių viešojo kalbėjimo pavyzdžių, dėl kurių sutartų visuomenė, šiuo metu praktiškai neturime. „Gyventojams buvo užduotas atviras klausimas, buvo galima įvardyti laidų vedėjus, nuomonės formuotojus, politikus, verslo atstovus – visus, ką matome viešojoje erdvėje. Nors pirmoji vieta atiteko A. Tapinui, tos visuotinumo jėgos trūksta. Neturime ir atskirų kelių aiškių kalbėtojų, dėl kurių visuomenei nekiltų abejonių“, – įžvalgomis dalijas komunikacijos ekspertė.
Pamirštama viešojo kalbėjimo svarba
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Šuminas pastebi, kad tyrimas patvirtina, jog viešojoje erdvėje pasigendama ryškių kalbėtojų, oratorių, kurie būtų įvaldę kalbėjimo meną.
Vis dėlto, pasak mokslininko, viešojo kalbėjimo įgūdis yra nepaprastai svarbus tiek politikams, tiek verslo atstovams. „Kalbant apie politikus ar politinius lyderius, viešam kalbėjimui ir viešai retorikai turėtų būti skiriamas didelis dėmesys ir politikai turėtų tobulinti šį savo įgūdį, gebėti viešai taikliai, patraukliai kalbėti, perteikti savo žinutes ir pritraukti šalininkus ar potencialius šalininkus į savo pusę. Šis įgūdis reikalingas ir versle, vadovams ar įmonių atstovams“, – akcentuoja prof. A. Šuminas.
Įtaigiai gebančių kalbėti trūkumą gali lemti ir pamirštama viešojo kalbėjimo svarba, tam retai dėmesio skiriama ir ankstyvame amžiuje. „Mokytis viešojo kalbėjimo reikėtų pradėti nuo mokyklos, jau tada turėtų būti ugdomas įgūdis kalbėti viešai, reikšti mintis, argumentuoti, kontrargumentuoti, mokytis kalbėti prieš auditoriją, kamerą. Mes matome, kad neskiriame pakankamai dėmesio ugdydami vaikus ir suaugę žmonės neturi šių gebėjimų“, – akcentuoja prof. A. Šuminas ir priduria, kad visa tai yra tik techninė viešojo kalbėjimo dalis, tačiau nereikėtų pamiršti ir charizmos svarbos. Vienu geriausių viešojo kalbėjimo pavyzdžių profesorius išskiria JAV prezidentą Baracką Obamą.
Verslas kalba nudailintomis citamomis
Komunikacijos ekspertė L. Dabulytė pripažįsta – neramina, jog visuomenė praktiškai nemato įtaigiai viešai komunikuoti gebančių verslo atstovų. Respondentai iš verslo sektoriaus išskyrė tik bankų atstovus – N. Mačiulį (3 proc.) ir ekonomistą Žygimantą Mauricą (1 proc.).
„Pašnekovų radijuje nuolat klausiu, kas jiems yra pavyzdinis viešasis kalbėtojas ir daugelis negali atsakyti, sunkiai išskiria tam tikras pavardes. Mums tarsi netinka pagirti tam tikros įmonės vadovą, nes, tiesą sakant, tokių pasisakymų beveik nėra (čia neminiu komunikacijos kolegų parengtų „negyvų“ citatų). Norisi tai keisti“, – pastebi komunikacijos ekspertė.
Pasak L. Dabulytės, tyrimas parodė, kad visuomenė renkasi tuos, kurie kalba turėdami vertybinį pagrindą, tai daro nuosekliai ir net suklydę neatsiriboja nuo komunikacijos, paaiškina situaciją, jeigu reikia, atsiprašo ir komunikuoja toliau, to ypač trūksta verslo komunikacijoje. „Dažną įmonės vadovą komunikuojant pamatome per krizę, kai tenka atsiprašyti, teisintis ir paaiškinti situaciją. Visuomenė jo nėra mačiusi kaip lyderio, kuriam sekasi. Tai niša ir noriu paskatinti verslo atstovus kuo dažniau savo vadomas pasiūlyti galimybę viešumui“, – pastebi ji ir priduria, kad tyrimą norėsis kartoti ir stebėti pokyčius šioje srityje.
10 patarimų komunikuojantiems viešai:
1. Kalbėdami viešai nepamirškite asmeninių bei savo atstovaujamos įmonės ar organizacijos vertybių.
2. Svarbu tiksliai žinoti savo vaidmenį, rolę – ko konkrečiu pasisakymu siekiama.
3. Suplanuokite priemones, kurias norite pasiekti, o kitur leiskite atsirasti atsitiktinai, reaktyviai.
4. Numatykite komunikacijai skiriamą dienos laiką darbo kalendoriuje. Teikite pirmenybę žiniasklaidos atstovų skambučiams.
5. Susipažinkite su savo srities žiniasklaidos atstovais, parodyti jiems, kad turite ką pasakyti.
6. Laikykitės nuoseklumo. Jeigu komunikuojate tik tuomet, kai reikia, nieko gero nebus.
7. Galvokite, ne ką jūs pasakote, o ką jie išgirsta, kuo jiems esate naudingas.
8. Būkite dar dešimtadaliu atviresni skleisdami savo žinutę. Kaskart dar po dešimtadalį.
9. Dalinkitės idėjomis tarsi su savais, negailėkite.
10. Pasiruoškite savo citatas, net jeigu nepavyks jų išsakyti, turėkite jų variantus. Lai būna jos originalios.
