„Tvarumas jau kurį laiką yra tarp svarbiausių verslo prioritetų. Šią tendenciją dar labiau skatina nauji Europos Sąjungos reikalavimai. Nors apie tvarumą kalbame kone kasdien, iššūkių verslui nuo to nemažėja, keičiasi ir komunikacijos vaidmuo. Jei anksčiau komunikacija apsiribodavo įmonių tvarumo pastangų nušvietimu, tai dabar komunikacijos projektai gali aktyviai prisidėti prie konkrečių ir pamatuojamų tvarumo tikslų siekimo“, – tvarumo komunikacijos tendencijoms pristatyti skirtame renginyje sakė komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovas Vytautas Matulevičius.
Tvarumo infliacija
Renginyje kalbėjusi Estijos komunikacijos ir viešųjų reikalų bendrovės „Miltton New Nordics“ tvarumo vadovė Helen Tammemae atkreipė dėmesį į tai, kad tie, kurie labiausiai domisi tvarumu, yra pavargę nuo šios temos pranešimų. Ir nenuostabu, ši tema – sudėtinga ir daugialypė. Vis dėlto, ji laikosi nuomonės, kad įmonės neturėtų prarasti vilties, kai kalbama apie vartotojus, vertinančius tvarumą.
„Prasminga komunikacija yra sąžininga komunikacija. Vartotojai puikiai žino, kad nėra absoliučiai tvarių pasirinkimų – šio fakto nereikėtų nuvertinti. Tačiau didžiulius, sunkiai įvertinamus tvarumo tikslus patartina suskaidyti į smulkesnius, kurie – ir paprastesni, ir labiau suprantami, nes vartotojų pasitikėjimas įgyjamas per konkretumą“, – tikino H. Tammemae.
Konkurencinis spaudimas – tuoj išsiverš
Remiantis naujausiais mažmeninės prekybos duomenimis, vartotojai linkę peržiūrėti savo apsipirkimo įpročius, vis dažniau prioritetą teikiant produktų ir paslaugų kainai, o ne tvarumui. Anot „Miltton New Nordics“ tvarumo vadovės, mažos kainos tampa kone svarbiausiu veiksniu priimant sprendimus dėl pirkimo. Tačiau ji tvirtina, kad remtis vien tik šia išvada – nepakanka.
„Iš mažmeninės prekybos duomenų nematyti, kokį skausmą jaučia žmonės, priimdami, jų manymu, netvarius sprendimus. Bus įdomu stebėti, kur šis spaudimas prasiverš, kai ekonominė padėtis pagerės. Net jei to ir nesimato prekių kvituose, po blizgančiu paviršiumi jaučiamas vis didesnis poreikis verslams elgtis tvariau“, – sakė H. Tammemae.
Jos teigimu, vartotojai darys vis didesnį spaudimą verslo organizacijoms ne tik dėl tvarių produktų ir paslaugų, bet ir tikėsis iš jų konkrečios pozicijos visuomenei svarbiais klausimais. Tai patvirtina ir pernai rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas Baltijos šalių ir Suomijos gyventojų tvarumo suvokimo tyrimas.
Jo duomenimis, 63 proc. apklaustųjų Baltijos šalyse ir Suomijoje teigia, kad verslas turėtų kur kas aktyviau įsitraukti į viešąsias diskusijas ir svariai prisidėti prie visuomenei svarbių problemų sprendimo. Lietuvoje taip manančių yra didžiausia dalis – net 69 proc., ir tai – daugiausia tarp visų tyrime dalyvavusių šalių.
Veiksmingiausiomis priemonėmis, kurios įmonės gali įrodyti savo įsipareigojimą dirbti tvarumo labui pirmiausia įvardijami sertifikuoti produktai, paslaugos ir procesai – taip mano 44 proc. respondentų Baltijos regione. Šis įsipareigojimas svarbiausias – Lietuvoje, kur beveik kas antras (47 proc.) gyventojas laikosi tokios nuomonės. Nedaug atsilieka Estija, kur taip manančių – 45 proc. tarp apklaustųjų.
Kiek mažesnė dalis – 37 proc. – tvirtu tvarumo įsipareigojimu laiko skaidrią komunikaciją ir aiškią tvarumo atskaitomybę. Labiausiai šios pozicijos laikosi Suomijos gyventojai – 45 proc., kiek mažiau – Estijoje, kur taip manančių yra 42 proc. apklaustųjų.
Maždaug kas trečias Baltijos šalių gyventojas teigia, kad tvarumą aiškiai įrodytų verslo perėjimas prie tvaresnio veiklos modelio, taip pat realistiški tvarumo tikslai. Tuo metu ketvirtadalis (27 proc.) tikisi iš įmonių griežtesnės vidinės kontrolės ir tvarumo auditų.
„Komunikacija šiame kontekste yra tiltas tarp sąmoningumo ir veiksmų. Ji didina informuotumą ir skatina įsitraukti į tvarumo klausimus, taip pat keičia verslo bendravimo su vartotojais būdą. Šiandien tikimasi, kad įmonės skaidriai informuos apie savo aplinkosaugos praktiką ir suderins savo pranešimus su tvariomis vertybėmis“, – teigė „Miltton New Nordics“ atstovė.
Tvarumo komunikacija – nuoširdi, paprasta ir aiški
Komunikacijos ir tvarumo ekspertai vieningai pabrėžė, kad dėl gausybės pasirinkimų vartotojams tenkančią naštą verslas gali sumažinti pasitelkdamas tvarią komunikaciją.
„Įdomi tendencija, kurią atskleidžia mūsų tyrimai, yra tai, jog žmonės nori nuoširdumo iš įmonių. Jie nori girdėti ne tik pagyras apie pasiektus rezultatus, bet ir apie iššūkius, su kuriomis susiduriama siekiant tapti tvaresniais. Žmonės nori autentiškų, o ne tik nublizgintų istorijų“, – pabrėžė „Bosanova“ vadovas V. Matulevičius.
Renginyje „Lidl Lietuva“ tvarumo iniciatyvas pristatęs bendrovės korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis teigė, kad ilgalaikiai įsipareigojimai daro reikšmingiausią teigiamą įtaką ir realų pokytį tiek gamtai, tiek ir visuomenei. Į prekybos tinklo tvarumo iniciatyvas neretai įtraukiami ir patys pirkėjai.
„Siekiame tvarią veiklą užtikrinti visose srityse: rūpinamės biologine įvairove, skatiname sveikesnę mitybą, mažiname išmetamo plastiko bei popieriaus kiekius, taip pat tausojame elektros energijos bei vandens resursus. Kad šie tikslai būtų įgyvendinti kuo efektyviau, nuolat imamės tiek vidinių, tiek išorinių iniciatyvų, prie kurių kviečiami prisidėti ne tik mūsų kolegos, bet ir mūsų klientai, visi Lietuvos gyventojai. Aiškiai matome, jog tokia strategija – pasiteisina“, – sakė A. Bubnelis.
Tuo metu H. Tammemae įvardijo, kad tvarumas jau seniai peržengė įprastas savo, kaip sąvokos, ribas ir tapo neišvengiamu, bet žaviu imperatyvu.
„Mes atkreipiame dėmesį į tvarumą, tyrinėjame jo integravimą į pagrindines įmonių strategijas. Tačiau įmonės bijo kalbėti, nes įsivaizduoja save nesant pakankamai tvariomis. Vis dėlto, tiesa yra tokia, kad žmonės nori jus suprasti. Todėl reikia drąsiau kalbėti apie tai, kad nesame tobuli, neslėpti to, ir vis tiek pasakoti apie tai, kokie esame tvarūs“, – pabrėžė „Miltton New Nordics“ tvarumo vadovė.
