Tyrime buvo vertinama 30-ies Lietuvos viešųjų ryšių agentūrų komunikacija LinkedIn, Facebook, Instagram ir Youtube socialiniuose tinkluose. Agentūros buvo atrinktos atsižvelgiant į jų sistemingai skelbiamus finansinius duomenis. Taip pat buvo analizuojama agentūrų vadovų asmeninė komunikacija.
Lietuvos viešųjų ryšių agentūrų įvaizdžio „Premier League“ sudaro:
„Fabula ir partneriai“
„Idea prima“
„INK agency“
„Adverum“
„Berta And“
Šios agentūros puikiai vysto savo komunikaciją ir turi strateginį požiūrį į tai, kaip pristato visuomenei ne tik savo prekės ženklą, bet ir darbuotojus bei jų kompetencijas.
„Kylančios žvaigždės“ – taip pavadinta antra nominacija, kurioje susitelkė taip pat 5 agentūros:
„Bosanova“
„Trylika – dvidešimt trys“ (ką tik persivadinę „Salve“)
„Penkiolika minučių iki vidurnakčio“
„Virtuozai“
„Žydintis kaštonas“
Šios agentūros yra vidutinio dydžio arba smulkios, bet savo komunikacija nenusileidžia didžiausioms. Jos garsėja savo drąsa, darbuotojų įtraukimu ir įdomiomis kasdienėmis žinutėmis. Jos yra puikios savo prekės ženklo ambasadorės, tik (galbūt) turi mažiau resursų tai komunikuoti.
Likusį net 20-ies agentūrų debesį sudaro „Miegančiosios gražuolės“, iš kurių išsiskiria komunikacijos gigantai:
„Publicum“
„Co:agency”
„Integrity“
„Headline“
„Nova Media“
Tai agentūros, kurios kartas nuo karto praneša apie save ir vykdomus projektus, bet didesnio dėmesio savo įvaizdžio komunikacijai vis dar neteikia. Keista, kad šio sąrašo viršuje yra didžiausios PR agentūros. Detalesnį visų agentūrų sąrašą galima rasti žemiau.
„Pažvelgti, kaip savo komunikacija rūpinasi pačios PR agentūros – labai sveika. Šio tyrimo misija – skatinti viešųjų ryšių paslaugų reikšmės supratimą Lietuvos verslo bendruomenėje. Deja, dažnu atveju vis dar galioja posakis „batsiuvys be batų” ir nėra gerai, jei įvaizdžio paslaugų kompanija pati nelabai rūpinasi savo matomumu visuomenėje“, – sako tyrimą vykdžiusios kompanijos „Brainhack“ vadovas Martynas Rusteika.
Tyrimo išvados:
Esminiai simptomai, būdingi daugeliui Lietuvos viešųjų ryšių agentūrų.
1. Nėra skirtumo tarp komunikacijos skirtinguose FB ir LinkedIn kanaluose.
Juose pranešimų tonas ir naujienų tipas dubliuojami.
2. Instagrame tik kartais sumirga darbuotojai, bet tai retos apraiškos.
Sporadiškas naudojimas, matosi, kad greitai nusiviliama.
3. Lietuvos PR agentūros dar nesupranta Youtube naudos.
Nėra ilgalaikio strateginio požiūrio ir supratimo, kad turinys turi būti kuriamas ilgoje perspektyvoje.
4. Tikima, kad straipsnis nacionalinėje žiniasklaidoje geriau, nei pačių parengti organiški postai.
Atitinkamai tik tada dažniausiai ir komunikuojama, dėl to užprogramuotas žemas skaitytojų įsitraukimas, nes jie dažnai gali net neturėti priėjimo prie naujienų portalų premium turinio.
5. Skirtingi kanalai naudojami tik kaip naujienų stiprintuvai.
Dėl to sekėjų įsitraukimas skaitant tokias pasikartojančias publikacijas būna silpnas.
6. Ne visada tik didžiosios agentūros daro gerą turinį.
Dalis didžiųjų PR agentūrų tyli, o įdomiu aktyvumu pasižymi kai kurios mažosios agentūros.
7. Viešųjų ryšių rinkoje mažai tarpusavio kolaboracijų su kitais rinkos dalyviais.
Pagerbiami tik klientai ir tai – gana santūriai. Agentūras kartu galima pamatyti tik „PR Impact Awards“ scenoje dalinantis diplomus.
8. Trūksta sistemingo vizionieriškumo.
Daugiausiai siekiama atrodyti kūrybingais vardan kūrybingumo, vis dar nedaug agentūrų vadovų vykdo sistemingą minties lyderystės komunikaciją.
9. Rinkoje dominuoja generalistai.
Tik kai kuriais atvejais išsiryškina agentūros specializacija, dažniausiai jos nėra.
10. Agentūrų darbuotojų įsitraukimas socialinių tinklų komunikacijoje – žemas.
Yra tik pavieniai atvejai geriausiai komunikuojančiose agentūrose, kai darbuotojai džiaugiasi darbu „pažangioje kontoroje“, jaučiamas motyvacijos trūkumas kalbėti savo agentūros vardu.
Tyrimo metodika
Tyrimą sudaro 2 dalys – kiekybinis ir kokybinis.
Buvo vertinta agentūrų komunikacija LinkedIn, Facebook, Instagram ir Youtube socialiniuose tinkluose.
Kiekybinėje dalyje ieškoma atsakymų į klausimus apie agentūrų įvaizdį:
⚡️ Kaip dažnai / sistemingai komunikuoja socialiniuose tinkluose?
⚡️ Ar agentūros dydis susijęs su aktyvumu socialiniuose tinkluose?
⚡️ Kaip komunikacija konvertuojasi į agentūros populiarumą?
Kokybinėje dalyje ieškoma atsakymų į įvaizdžio ir darbdavio komunikacijos klausimus:
⚡️ Ar yra bendra socialinių tinklų komunikacijos strategija?
⚡️ Kokia vizualinės ir tekstinės komunikacijos kokybė?
⚡️ Kaip aktyviai komunikacijoje dalyvauja darbuotojai?
⚡️ Ar komunikacijoje nuskaitomos organizacijos vertybės?
Šis tyrimas nepretenduoja būti moksliniu darbu, o bando apžvelgti ir sisteminti tendencijas.
Tyrime užfiksuota daug įvairių parametrų, apie kuriuos galima daugiau sužinoti pažiūrėjus dvi Youtube tyrimo dalis, kurios pateikiamos žemiau.
Šį tyrimą vykdė vadovų lyderystės komunikacijos agentūra „Brainhack“ ir jos nepriklausomi komunikacijos specialistai Martynas Rusteika ir Jonas Oškinis, turintys virš 20 m. patirtį viešųjų ryšių ir sociologijos mokslų srityje.
Tyrime vertintų viešųjų ryšių agentūrų sąrašas:
UAB Publicum
UAB Fabula ir partneriai
UAB coagency
UAB Integrity PR
UAB Idea prima
UAB INK agency
UAB Adverum
UAB Berta And
UAB Headline Agency
UAB Bosanova
UAB Vox vera
UAB Nova media LT
UAB PIAR (PR service)
UAB Trylika - dvidešimt trys
UAB Winning Media Group
UAB Penkiolika minučių iki vidurnakčio
UAB Publicum Financial Communications
UAB IC Baltic (Flow Agency)
UAB KPMS ir partneriai
UAB Ryšiai su visuomene
UAB Komunikacija ir konsultantai
MB Proto vėtra
MB Virtuozai
MB Brandnomika
UAB Komunikaciniai projektai
UAB Adres
UAB Rinkom
MB Žydintis kaštonas (Chestnut)
MB Intuit Communications
MB Dogma Strategies
