Praėjusios savaitės pradžioje „Vilniaus degtinė“ nutraukė nealkoholinės „Čepkelių“ netrauktinės reklamą, gamybą ir platinimą narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) nurodymu. Tačiau bendrovės atstovai NTAKD aiškinime teigia įžvelgiantys dvigubus standartus skirtingiems rinkos dalyviams, o reikalavimus nutraukti gamybą vadina peržengiančiais sveiko proto ribas. Savo ruožtu Departamentas pabrėžia, kad nealkoholinis produktas gali būti pardavinėjamas, jei bus atliktos etiketės korekcijos.
Bendrovė NTAKD nuostatas vertina kritiškai
„Gavome NTAKD nurodymą nutraukti ne tik „Čepkelių“ nealkoholinės netrauktinės“ reklamą, tačiau net ir platinimą bei gamybą. Mums kilo klausimų dėl tokio reikalavimo atitikimo teisės aktų nuostatoms bei sveikam protui. Todėl kreipėmės į departamentą su prašymu pagrįsti tokią savo poziciją, o prašymą grindėme rinkoje esančiais analogais. Tačiau gavome patikinimą, kad klaidų neįvyko ir, NTAKD nuomone, Lietuvoje yra draudžiama gaminti nealkoholinę netrauktinę, o pagrindinis tokios pozicijos argumentas – pernelyg didelis pakuotės panašumas į alkoholinį gėrimą“, – pranešime žiniasklaidai sako „Vilniaus degtinės“ generalinis direktorius Rokas Mituzas.
Pasak jo, tokie valstybinės institucijos išaiškinimai – aiškus signalas, kad rinkoje formuojasi dvigubi standartai, palankūs tam tikrų gėrimų gamintojams.
„Mūsų žiniomis, Lietuvos Respublikoje galiojantis alkoholio kontrolės įstatymas nenustato jokių draudimų, susijusių su nealkoholiniais gėrimais, tuo labiau nėra numatoma draudimo platinti nealkoholinius gėrimus. Argumentas, kad esą dėl visko kaltas pakuotės panašumas, taip pat kelia dviprasmiškas emocijas: rinkoje matome daug skirtingų gamintojų nealkoholinio alaus rūšių, kurių pakuotės praktiškai identiškos alkoholiniams atitikmenims. Mūsų manymu, tai akivaizdžiai rodo dvigubų standartų egzistavimą ir kelia klausimus dėl esamų įstatymų racionalumo“, – aiškina R. Mituzas.
Bendrovė NTAKD prašė įvertinti analogiškai pateikiamus kitus alkoholinius/nealkoholinius gėrimus bei imtis atitinkamų veiksmų visų gėrimų atžvilgiu. Tačiau NTAKD tik trumpai atsakė, kad kiti alkoholiniai gėrimai nėra NTAKD atliekamo tyrimo objektas. Departamentas nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl nepradeda atitinkamų tyrimų visų gėrimų atžvilgiu, bet akivaizdžiai leido suprasti, kad tokių tyrimų neatliks. Kadangi NTAKD neatskleidė mums savo motyvų dėl kitų gėrimų skirtingo vertinimo, šiuo metu mes neturime galimybės koreguoti savo gėrimo pakuotės taip, kad NTAKD nebekiltų abejonių dėl jo atitikimo teisės aktų reikalavimams.
Anot R. Mituzo, „Čepkelių nealkoholinės netrauktinės“ pakuotėje yra pateikiama aiški ir nedviprasmiškai informacija apie tai, kad ji yra „nealkoholinė“ bei „netrauktinė“, pateikiama informacija, jog joje nėra alkoholio (t. y. „alk 0% tūrio“). Tad ir reikalavimas apriboti prekybą skamba visiškai neracionaliai.
„Kaip sako reklaminis šūkis – ir kurtiniui aišku, kad pristatomas nealkoholinis gėrimas. Nieko neslėpėme, jokių aliuzijų nekūrėme ir nuo pat pradžių deklaravome, kad žengiame į nealkoholinių gėrimų rinką. Tačiau panašu, kad situacija yra tiek dviprasmiška, kiek neracionalus ir įvairioms interpretacijoms pasiduodantis pats įstatymo interpretavimas. Tikimės, kad kilusi diskusija įves daugiau aiškumo tiek vartotojams, tiek rinkos dalyviams“, – apibendrino R. Mituzas.
Gaminys gali būti rinkoje, jei „Vilniaus degtinė“ keis etiketę
NTAKD Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Abramavičius, laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas, tikina, kad Departamentas „Vilniaus degtinei“ liepė nutraukti ne patį produktą, o tik tokį, koks buvo reklamuojamas.
„Departamento vertinimu, tai yra tapatus gaminys įmonės platinamai alkoholinei produkcijai, nealkoholinė netrauktinė praktiškai nesiskiria nuo alkoholinio gėrimo – visi ženklinimo rekvizitai tapatūs. Siekiant neklaidinti vartotojų dėl alkoholinio ir nealkoholinio netrauktinės buvimo prekybos vietose, vienodo ženklinimo, nurodyta gėrimo produkciją stabdyti.
Tai siūlyta ir įmonės naudai, kad ji nepatirtų nuostolių bei nepadarytų didesnės žalos sau ir visuomenei. Iš Departamento esame išsiuntę bendrovei pranešimą – jeigu jie atliktų tam tikrus korekcinius veiksmus, kurie leistų pilnai identifikuoti, atskirti gaminį nuo alkoholinio, tas produktas gali būti. Buvo kalba tik apie patį pateikimą ir reklaminę kampaniją, kokiu būdu ji buvo daroma“, – išvadas aiškina jis.
Atsakydamas į kritiką dėl dvigubų standartų ir atitikimo teisės aktams, J. Abramavičius antrina, kad alkoholinio produkto gaminti ir platinti nedraudžia, tačiau jis turi būti kitoks nei alkoholinis. Kitu atveju, vartotojai yra klaidinami.
„Kalbant apie kitų gamintojų produktus, esančius rinkoje, tai Departamentas stebi rinką, pamatęs panašius tapačius nealkoholinius ir alkoholiniais gėrimais, taip pat vertina situaciją, bet kiekvieną – individualiai. Pavyzdžiui, esame turėję bylą su lietuviška įmone „Švyturys“ dėl nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ gėrimo. Buvo imtasi tų pačių priemonių – jie atliko korekcinius veiksmus, tas gaminys yra rinkoje. Įmonė pašalino pažeidimus.
Kiekvieną gaminį reikėtų vertinti individualiai. Departamentas rinką stebi, mato, kas yra daroma, imasi veiksmų. Kai skleidžiama reklama, vertinama tos reklamos tikslinė grupė, auditorija ir ką per tą reklamą bandoma pateikti. Tarkime, jei per nealkoholinius gėrimus bandoma pateikti alkoholinius, tada Departamentas gali imtis veiksmų“, – sako specialistas.
Anot Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto J. Abramavičiaus, „nealkoholinį šampūną“ jie vertina kaip įmonės juoką, o tyrimo tikrai nepradės: „Diskusija bus iškelta ateityje, nes Departamentas, siekdamas išklausyti „Vilniaus degtinės“ poziciją, pristatyti savąją, organizuos susitikimą su įmonės atstovais. Departamentas diskusijos nevengia ir yra linkęs bendrauti ar bendradarbiauti visais atvejais.“