Skaičiai maži, bet netikslūs
„Adtarget.me“ vadovas Deividas Talijūnas pastebi, kad TNS duomenimis Lietuvoje iš visų pinigų, išleidžiamų reklamai, internetui atitenka 15 proc. Kodėl šis skaičius toks mažas palyginus su pasauliniu kontekstu? „Google“ verslo plėtros vadovas Baltijos šalims Vytautas Kubilius tikino, kad jei „Google” matytų tokius skaičius, jų apskritai Lietuvoje nebūtų. „Stebiu šiuos skaičius gal aštuonerius metus ir kalbu apie tai, kad labai stipriai šaudome pro šalį. Jie labai svarbūs dėl daugelio priežasčių – nesulaukiame investicijų iš užsienio, neateina įmonės, kurios galėtų ateiti. Tuomet suveikia domino efektas - turime problemų su mokslu, išsilavinimu, žmonės nesirenka specialybių, jaučiame didžiulį žmonių trūkumą”, - sako jis.
Visgi tokie skaičiai yra ganėtinai netikslūs. Dalis reklamai skirtų pinigų, pavyzdžiui, nueinančių į „Google” ar „Facebook” patenka per mažas agentūras, ar tiesiogiai per pačius klientus, o šie duomenys TNS statistikoje neatsispindi. „Open Agency” skaitmeninės komunikacijos strategas Mykolas Pleskas mano, kad jei būtų įmanoma apskaičiuoti visus duomenis, skaičiai išaugtų net ne dvigubai, o trigubai.
Jam pritaria ir „Lietuvos ryto“ direktorius Ričardas Baltaduonis: „Nemanau, kad Lietuva yra kažkokia išimtis bendrame kontekste. Jei pasižiūrėsime, pavyzdžiui, į Jungtinę Karalystę, kur į metodiką įtraukiamos didelės, grandiozinės kompanijos, jei ten sudėsime visus interneto pinigus, pamatysime, kad internetas aplenkė televiziją. Taip pat pritaikius tikslesnę metodiką turbūt būtų ir čia”.
Ar problema tik maža rinka?
Nors taikyti naujausias technologijas, dažnai brangiai kainuojančias, dažnu atveju sutrukdo maža Lietuvos rinka, visgi, tai nėra neišsprendžiama problema. „Baltijos šalys yra mažos, jos niekada nebus kaip Didžioji Britanija, bet gal mes galime būti Izraeliu, galinga jėga globaliu lygmeniu? „Google” dirba su tais, kurie eina į globalias rinkas. O jų Baltijos šalyse yra daug. Nuo avialinijų iki technologijų, žaidimų, programinės įrangos kompanijų. Lietuvoje matome žaidimų besikeliančią industriją. Tokių kompanijų mūsų tyrimų bendrovės nemato, nes jos nežaidžia vietinėje rinkoje”, - pastebi V.Kubilius.
„Adform” pardavimų vadovas Baltijos šalims Audrius Janulis mano, kad esminis klausimas čia – ne rinkos dydis, bet reklamos efektyvumas. „Pažiūrėkite į „Facebook” ir „Google” - ten augimas didžiausias, o priežastis paprasta - stiprios technologijos, kurios gali įrodyti, kad neša vertę. Čia reklamos esmė: negali taškyti pinigų, tu turi parodyti, kad reklama neša grąžą”, - sako jis.
Didėjantis „Adblock” iššūkis
Kalbant apie reklamos internete iššūkius, vienu iš svarbiausių išlieka reklamų blokavimas. A.Janulis sako, kad Lietuva yra trečia šalis po Lenkijos ir Estijos pagal paieškas „Adblock” termino. V.Kubilius juokiasi, kad tai apskritai yra pirma programa, kurią daugelis žmonių išmoksta įsidiegti. Kas dėl to kaltas – reklamos agentūros, portalai?
M.Pleskas teigia, kad šioje srityje labiausiai trūksta švietimo. „Vartotojai turi suprasti, kad jei jau nori nemokamo sūrio, turi už jį sumokėti žiūrėdami reklamas. Kompromisą siūlo patys „Adblock”, jie išleido programos versiją, kur gali leisti rodyti patikimų leidėjų reklamas. Portalai iš to uždirba ir klientai gauna naudos”, - aiškina jis.
„Galime badyti pirštais, kad agentūros blogos, portalai blogi, bet reikia keistis visiems ir daugiau mąstyti apie vartotoją. Netikiu, kad tą kovą galima laimėti prikišant daugiau reklamų. Tol, kol reklama vartotojams nepasidarys išties naudinga, kol jie nejaus, kad prarado kažką ją užblokavę, pokyčių čia nebus”, - įsitikinęs V.Kubilius.
