„Kampanijai parinkome tokį šūkį, kuris tiksliausiai apibūdina „Lidl“ parduotuvių išskirtinumą – mūsų darbuotojai per dieną atlieka įvairius darbus, todėl nelieka vietos rutinai. Be to, visi komandos nariai bendrauja kaip lygūs su lygiais, todėl prireikus, visuomet gali kreiptis pagalbos ar gauti patarimą iš kolegų, nepriklausomai nuo užimamų pareigų. Tikime, kad toks darbo principas ne tik padeda išlaikyti kolektyvo narių susidomėjimą ir motyvaciją, bet ir patraukia potencialių darbuotojų dėmesį“, – sako S. Savickienė.
„Lidl Lietuva“ akcentuoja ir už dinamišką darbą siūlomą didžiausią vidutinį atlyginimą tarp didžiųjų šalies prekybos tinklų. Remiantis naujausiais portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis, šių metų liepos mėn. užmokesčio vidurkis prieš mokesčius įmonėje siekė 1898,29 eurus.
Reklaminiais kampanijos veidais tapo „Lidl Lietuva“ darbuotojai. Lauko, socialinių tinklų, interneto ir viešojo transporto reklamose jie atvaizduoja skirtingas, kasdien atliekamas užduotis – darbą savitarnos kasose, kepykloje, vaisių šviežumo patikrą ar prekių krovimą.
Reklaminiuose vaizdo įrašuose bus šmaikščiai atvaizduojamos darbe pasitaikančios monotoniškos situacijos, kai darbuotojai nuolat stebi laikrodį ar negali sulaikyti žiovulio ir dinamiškas bei aktyvus „Lidl“ darbas.
Kampanijos autoriai – agentūra „New!“.
Komunikuos darbodulio terminą
„Lidl Lietuva“ kartu su kampanija ruošiasi komunikuoti naują terminą – darbodulys. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad net 56 proc. Lietuvos gyventojų patiria nuobodulį darbe, rodo „Lidl Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa. Nuobodulio, kurį sukelia rutiniški ir monotoniški veiksmai, pasekmė – apatija, motyvacijos trūkumas ir beprasmiškumo jausmas. Siekiant atkreipti dėmesį į šį visuomenėje svarbų klausimą, „Lidl Lietuva“ siūlo nuoboduliui darbe priskirti terminą – darbodulys. Tuo pačiu bendrovė siūlo būdus kaip atpažinti įvairovę ir dinamiką darbe siūlančius darbdavius.
Klaidinga manyti, kad darbo dinamika priklauso tik nuo sektoriaus ar užimamų pareigų. Visgi, net ir toje pačioje pozicijoje, tačiau skirtingose organizacijose dirbančių asmenų atliekami darbai ir atsakomybės gali skirtis.
„Ar darbas bus monotoniškas, priklauso ne tik nuo pozicijos, bet ir nuo organizacijos procesų. Pavyzdžiui, vienoje įmonėje pardavėju dirbantis žmogus gali visą dieną praleisti kasoje, o kitoje – darbo dienos laiką padalinti skirtingiems darbams, pavyzdžiui, kelias valandas praleisti kasoje ar salėje, o gal kepykloje, kur nuolat ruošiami švieži kepiniai. „Lidl“ prekybos tinkle siekiame užtikrinti, kad darbuotojai išvengtų monotonijos. Matome, kad dinamiškas darbas yra įvertinamas kaip didelis privalumas“, – sako „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė.
Pasak S. Savickienės, norint išvengti darbodulio, svarbu, kad darbuotojas pats aiškiai įsivardintų ir suprastų, kokie darbai jam yra įdomūs, kurias užduotis sekasi atlikti lengviau ir geriau, o kurioje vietoje dar reikėtų patobulėti.
Darbodulys – pavojingesnis nei gali pasirodyti
Jau tapo įprasta stengtis atrasti darbo ir poilsio balansą, neperdegti darbe, skirti pakankamai laiko ne tik artimiesiems, bet ir hobiams ar savirealizacijai. Tiek darbdaviai, tiek darbuotojai atkreipia dėmesį, kad skubėjimas, greitas tempas ir darbų gausa didina riziką perdegti, tačiau pamirštama ir kita problema – darbodulys (nuobodulys darbe, angl. boreout).
„Darbodulys, kurį sukelia pernelyg rutiniškas ir monotoniškas darbas, yra ne mažiau pavojingas nei perdegimas. Jis gali sukelti beviltiškumo ir beprasmybės jausmą, todėl šią emociją patiriantiems darbuotojams gali atrodyti, kad jų atliekamos užduotys neturi prasmės, jiems trūksta savirealizacijos“, – sako „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė.
Tyrimai rodo, kad monotoniškas ir besikartojantis darbas gali neigiamai veikti ne tik darbuotojų emocinę sveikatą, bet ir motyvaciją ar net kelti stresą. Tarptautinės įmonės „Korn Ferry“ atliktos darbuotojų apklausos rezultatai atskleidė, kad net trečdalis apklaustųjų nusprendė pakeisti darbą dėl patiriamo nuobodulio ir iššūkių trūkumo.
„Jei pastebite, kad darbe nuolat kartojasi ta pati rutina, kuri nekelia džiaugsmo, trūksta veiklos, dingo motyvacija ir noras įgyti naujų įgūdžių, tai signalizuoja, kad jaučiate darbodulį“, – aiškina S. Savickienė.
Su darboduliu susiduriančiam žmogui atrodo, kad jo atliekamos užduotys yra nevertos skiriamo laiko ir pastangų. Dėl šios priežasties darbuotojas gali prarasti motyvaciją bei jaustis apatišku. Tokia būsena ne tik kenkia fizinei bei emocinei sveikatai, bet ir sumažina atliekamo darbo kokybę.
