Nusprendė atsakyti puolimu
Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ po šeštadienį įvykusių eitynių už gyvūnų teises džiaugėsi jų sėkme: tarp gausiai susirinkusių dalyvių buvo matyti ir visuomenėje žinomi žmonės, kai kurie jų lipo ant scenos pasisakyti prieš gyvūnų teisių pažeidimus, pavyzdžiui, kai jie fermose auginami kailių gamybai.
Apie šias eitynes iš anksto žinojo ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija ir nusprendė joms pasiruošti: Gedimino prospekte užsakė plakatus, kuriuose galima matyti simpatišką jaunų ūkininkų porą, kurie, kaip skelbiama, yra ne tik žvėrelių augintojai, bet ir veterinarijos gydytojai. Asociacijos tinklapyje skelbiama informacija toli gražu nebėra tokia švelni: eitynių organizatoriai čia kaltinami melagingų idėjų skleidimu ir keliamos prielaidos, kad tokios eitynės – ne savanoriška aktyvistų iniciatyva, o verslo planas, kurį galbūt finansavo Rusija.
„Susidaro įspūdis, kad už spaudimo uždrausti kailinių žvėrelių auginimą kyšo kitų valstybių verslo ausys. Rusijai, Ukrainai ir net Kinijai būtų labai naudinga, kad Europoje išvis neliktų žvėrelių fermų, tuomet sumažėtų pasiūla, šokteltų kainos ir šios šalys liktų laimėtojos konkurenciniame žaidime“, – asociacijos paskelbtame tekste svarsto jos pirmininkas Česlovas Tallat – Kelpša.
Paklausus Č. Tallat-Kelpšos, ar tikrai jis manantis, kad už kovotojų už gyvūnų teises slypi verslo interesai, kuriuos galbūt finansuoja Rusija, jis dar kartą pabrėžė neatmetantis tokios versijos. „Neturiu jokių faktų, įrodymų, bet kai kas nors vyksta, kažkas už to stovi, kam tai naudinga. Galbūt yra dalis žmonių, kurie įsitikinę to, ką daro gerumu, bet faktas, kad dabar šitoje šakoje yra krizė, kainos labai žemos, daug kam nuostolingos, ir vyksta kova už rinką: kažkas turi nustoti auginti, kažkas išliks“, – kalbėjo jis.
Č. Tallat-Kelpša neslėpė, kad plakatai Gedimino prospekte būtent eitynių metu atsirado neatsitiktinai. „Mus vaizduoja kaip kažkokius sadistinių polinkių turinčius žmones: kažkas internete siūlė ir mane užmušti ir nulupti kailį. Mes norėjome parodyti, kad tarp mūsų yra žmonės kaip visi, kaip tie ūkininkai, normalūs, gražūs, jauni žmonės, kuriems aš labai dėkingas, kad jie sutiko leisti būti nufotografuojami ir viešinami“.
Visgi, ties čia bent kol kas asociacija ketina sustoti ir naujų komunikacijos veiksmų neplanuoja. „Mūsų darbas auginti žvėris, priešingai nei jų, kurių darbas kovoti su mumis. Mes tik negalime tylėti mušami, tai tokią informaciją skleidžiame, kad žmonės žinotų“, – sakė Č. Tallat-Kelpša, teigdamas, kad visi norintys gali patys apsilankyti jų ūkiuose ir pamatyti, kaip viskas yra iš tikrųjų.
Į kaltinimus ketina nereaguoti
Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė pasakojo, kad tai – pirmas kartas, kai asociacija į jų veiksmus reaguoja tokiomis priemonės, nors anksčiau yra buvę atvejų, kai per jų organizuotas eitynes kailininkai organizuodavo savo protestus. „Iš jų perspektyvos pažiūrėjus, ką jiems daryti – jie bijo prarasti šitą verslą ir ginasi kaip galėdami, naudodami visas priemones, kokias tik sugalvoja gynybai. Aš juos kaip ir suprantu“, – sakė ji.
G. Vaitkevičiūtė teigė, kad jie nusprendė nereaguoti nei į šiuos, nei į kitus asociacijos viešai paskelbtus kaltinimus, pavyzdžiui, kad jų paskelbti vaizdo įrašai, rodantys žiaurų elgesį su gyvūnais, gali būti suklastoti. „Man atrodo, kad jie tikisi iš mūsų kažkokio atsakymo. Kaip mes galime įrodyti, ko nebuvo? Mes galime pateikti visas banko sąskaitas, bet jie sakys, kad gal jiems tiesiog į rankas padavė. Bandydami įrodyti, kad kiekvienas jų nežinia iš kur ištrauktas teiginys yra netiesa, mes tik sugaišime daug laiko ir nežinau, ar tai būtų geriausia reakcija. Jie nori, kad mes nekalbėtume apie gyvūnus, kuriuos jie žudo ir laiko žiauriomis sąlygom, kad nekalbėtume apie gyventojus, kuriems jie teršia aplinką ir kad nekalbėtume apie mokesčių lengvatas, kurias jie gauna iš mūsų visų kišenės, kodėl jie gali išlaikyti savo verslą – čia tiesiog jų tokia taktika nukreipti dėmesiui“, – svarstė ji.
Praeito amžiaus komunikacija
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas, peržvelgęs Žvėrelių augintojų asociacijos paskelbtą tekstą, stebėjosi, kad tokia komunikacija – lyg iš dvidešimto amžiaus.
„Dėl eitynių ir plakatų – iš tikrųjų į Lietuvą atkeliauja mados, kad piketuotojai prieš kažką dažnai sulaukia piketuotojų už tą patį dalyką. Manau, čia tam tikrų interesų grupių kova, tik iki šiol matydavome mažiau atvejų, kai ir verslas įsipainiojęs į tokius dalykus. Tačiau jei iki šiol, kalbant apie gyvūnų teises, Lietuvoje tai labiau būdavo susiję su šuniukais ar kačiukais, dabar mes pereiname jau prie visai kitokio dalyko: pradeda keistis vartotojų mąstysena, šios temos sulaukia didesnio žiniasklaidos dėmesio, dalis žmonių, matyt, irgi pradeda keisti savo įpročius, ir tai pradeda veikti patį verslą, ar bent jau atsiranda baimė, kad verslas bus paveiktas“, – komentavo A. Katauskas.
„Tačiau kai mes prieiname prie sprendimo, kaip yra komunikuojama, aš, kaip komunikacijos žmogus, turiu apgailestauti dėl tos įdėtos rašliavos, jos komunikacinio tono, kaltinimų, kad vėlgi Rusija kalta, kad tokie dalykai daromi. Man tokie veiksmai atrodo kaip iš dvidešimto amžiaus, ir jeigu vienoje pusėje mes matome į modernesnę pusę nutaikytą komunikaciją, iš kitos pusės mes matome sektoriaus nepasiruošimą tinkamai reaguoti ir tinkamai komunikuoti“, – teigė A. Katauskas.
A. Katauskas svarstė, kad galbūt tokį jų elgesį lėmė per maža krizių komunikacijos patirtis. „Jiems turbūt komunikacijos niekada nereikėjo, išskyrus pardavėjams ar kailinių siuvėjams, tačiau tokiu atveju kalbame apie visai kitokią komunikaciją, nes tai vis tiek yra prabangos produktai, kurie visai kitaip parduodami, tam naudojamos kitos priemonės, ir jei tu Gedimino prospekte turi parduotuvę, tau pasaulis kitaip atrodo. O dabar perskaičius jų tekstą atrodo, kad augintojai susidūrė su dvidešimt pirmojo amžiaus skaitmeninio pasaulio brutalumu, pamatė, kad informacija plinta labai greitai, susidūrė su krizine situacija, ir vietoj to, kad imtųsi krizę spręsti, imasi turbūt paties grubiausio dalyko: kaltina visus, kad jie yra užsakyti, užpirkti, kad jų kritika nėra gera. Tai yra trumparegiškumas – kitą žodį net sunku būtų surasti“, – vertino jis.