Bent vienu socialiniu tinklu per paskutinius 3 mėnesius Lietuvoje naudojosi 77 proc. gyventojų, o Z kartoje – tokių naudotojų net 99 proc., rodo naujausias „Kantar“ Digital tyrimas. „Facebook“ toliau išlieka populiariausiu visose amžiaus grupėse, jaunimo gretose pastebimas „Twitter“ populiarėjimas.

Iš kūdikių bumo kartos žmonių (dabartiniai 54–75 metų žmonės), beveik pusė nesinaudoja socialiniais tinklais, X kartoje – į juos ranka numoja jau tik penktadalis, o Y kartoje – vos 5 procentai žmonių.

„Akivaizdžiai matome stiprėjančią „įsitinklinimo“ tendenciją ir jos sąsają su amžiumi. Jeigu jaunimas turi telefoną ir internetą – tai naudojasi ir socialiniais tinklais. Jie tapo tiesiog neatsiejami vienas nuo kito. Pavyzdžiui, feisbukas per savaitę pasiekia 97 procentus Z kartos žmonių“, – pranešime žiniasklaidai sako „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.

Justina Dundulytė
Justina Dundulytė
© Organizacijos nuotr.

Pasak agentūros „Socialaus marketingas“ vadovo Arijaus Žako, pagal „Facebook“ ir „Instagram“ rekomendacijas, nacionalinių kampanijų metu pasiekus 80 proc. auditorijos laikoma, kad pasiekti visi.

„Bet koks skaičius, viršijantis 80 proc. pasiekiamumą, yra fantastinis. Reikėtų įvertinti, kad ne visi vartotojai turi galimybę įsijungti socialinius tinklus kasdien, be to, yra limitai, kiek turinio ir reklamų per vieną dieną gali pamatyti vienas vartotojas. Todėl tyrime rodomas socialinių tinklų potencialas yra didesnis nei galima būtų tikėtis“, – sako ekspertas.

Feisbuku naudojasi beveik 7 iš 10 gyventojų

Populiariausiu socialiniu tinklu Lietuvoje išlieka „Facebook“ (juo per savaitę naudojasi 71 proc. šalies gyventojų), gerokai atitrūkęs nuo „Instagram“ (24 proc.) ir „Pinterest“ (12 proc.); penketuko rikiuotę užbaigia „Twitter“ ir „LinkedIn“ – abu nesiekia po 5 proc. Dar po porą procentų surenka „VKontakte“ (2,8 proc.) ir pažinčių svetainė „Tinder“ (2,5 proc.).

Kuo jaunyn – tuo socialiniai tinklai stipryn

Ekspertai pastebi, kad analizuojant populiariausių svetainių TOP5 pagal kartas, jaunimo tope nebelieka tiesioginių žiniasklaidos svetainių, nors jos patenka į vyresnių žmonių topus.

„Matome, kad nuo X kartos atsiradusi socialinių tinklų dominavimo tendencija su kiekviena tolesne karta vis stiprėja, o Z karta naujienas jau faktiškai sužino daugiausia per socialinius tinklus, o ne per tiesiogines žiniasklaidos svetaines“, – sako J.Dundulytė.

A. Žako teigimu, tai rodo pakitusius jaunosios kartos vartojimo įpročius.

„Viena vertus, taip yra todėl, kad dabar dominuoja greitai vartojamas, dinamiškas, besikeičiantis turinys. Aktualiausia informacija tampa ne globalios naujienos, o tai, kas svarbu man – draugai, artimieji, žinomi žmonės, kurie imponuoja. Kita vertus, jaunoji karta susiranda ją dominančią informaciją ir skaito naujienų portalus, tik juose apsilanko tais atvejais, kai kažkas iš pažįstamų pasidalina aktualia nuoroda socialiniuose tinkluose“, – pastebi socialinių tinklų žinovas.

Kas tinka X, nebūtinai tiks Z

Analizuojant pokyčius pagal kartas, pastebimas atotrūkis pagal kanalams teikiamą pirmenybę. Kūdikių bumo kartos žmonės dar aktyviai naudoja bent du tiesioginius medijų šaltinius – tuo tarpu Z kartos tope jų nėra. Ir atvirkščiai, Z kartos tope įsitaiso 2 kanalai, kuriais kūdikių bumo kartos tope net nekvepėjo: „Youtube“ ir „Instagram“. Įdomu tai, kad pastarasis į TOP5 patenka tik Z kartoje, bet šioje amžiaus kategorijoje juo jau naudojasi 62 procentai. „Youtube“ turi nemažai gerbėjų ir tarp vyresnių žmonių, o Z kartai tai trečia mėgstamiausia svetainė, per dieną pasiekianti 75 proc. šio amžiaus auditorijos.

Socialinių tinklų populiarumas
Socialinių tinklų populiarumas
© Organizacijos nuotr.

Vietą randa ir nišiniai tinklai

Dar vienas įdomus aspektas, jog pasaulyje populiarus „Twitter“ socialinis tinklas, kuris pas mus yra nišinis ir juo naudojasi vos 1–3 proc. kūdikių bumo ir X kartos, Z kartoje jau turi daugiau kaip 14 proc. naudotojų.

„Gali būti, jog gerai mokėdami užsienio kalbą, dalis jaunimo lengvai naudojasi užsienyje populiariais tinklais, iš kurių sužino karštas pasaulio naujienas – arba ieško nišinių socialinių tinklų, kuriais nesinaudoja jų tėvai“, – sako „Kantar“ media tyrimų vadovė.


Dalis atsiriboja arba ieško nišinių

Pašnekovai pastebi, kad didėjant masiniam įsitraukimui į socialinius tinklus, atsiranda ir vartotojų dalis nusprendžianti nuo jų atsiriboti.

„Dalis tai daro vardan maišto, dalis tiesiog nusprendžia padaryti pertrauką, kiti – ieško naujų, neatrastų kanalų. Pavyzdžiui, nurašytu laikytas „Snapchat“ pastaruoju metu prisikėlė ir jau kelintą ketvirtį iš eilės rodo stabiliai augančius rezultatus. Bruzdesiai trinti socialinių tinklų paskyras periodiškai iškyla, bet net ir po didžiausių „Facebook“ skandalų, vartotojų apčiuopiamai nesumažėjo“, – sako „Socialaus marketingo“ vadovas.

Arijus Žakas
Arijus Žakas
© DELFI / Andrius Ufartas

Eksperto teigimu, toks sumažėjimas įmanomas tik atsiradus gerai alternatyvai, kurios kol kas nėra. „Piešiant ateities perspektyvą, socialinių tinklų įtaka ir galimybės artimiausius kelerius metus turėtų tik augti“, – prognozuoja jis.

Orientacinis dabartinis kartų atstovų amžius: kūdikių bumo karta – dabartiniai 54–75 metų žmonės, X karta – 43–53 metų, Y karta – 25–42 metų, Z karta – gyventojai, kuriems šiuo metu 16-24 metai.

Apie tyrimą

Kantar Interneto naudotojų tyrimas – reprezentatyvus tyrimas atliekamas kasmet ir analizuojantis žmonių elgseną internete, jo metu 2019 m. buvo apklausta 1799 16–74 m. respondentai. Tyrimas atliktas šių metų vasario–balandžio mėn.

M360