Kuriant IT sprendimus didelis dėmesys skiriamas vartotojo sąsajai (angl. User Interface, UI). Vis tik informacinių technologijų srities ekspertai sutaria, kad už išvaizdą ir galimybes svarbiau vartotojo patirtis (angl. User Experience, UX) juose. Kuo šios dvi iš pažiūros panašios sąvokos skiriasi ir kokias UX tendencijos stebimos pasaulyje?

„Paprastais žodžiais, vartotojo sąsaja yra apie tai kaip svetainė, programa ar kitas sprendimas atrodo, kokias funkcijas turi, kaip jos valdomos ir panašiai. Tuo tarpu vartotojo patirtis įvertina sprendimo patogumą, intuityvumą, lengvumą juo naudotis, visą dėmesį sutelkiant į aiškumą, trikdžių ir kliūčių pašalinimą“, – sako „Baltic Amadeus“ pardavimų direktorius Irmantas Bankauskas.

Nuo kompiuterio iki kečupo butelio

Kad būtų lengviau suprasti UI ir UX skirtumus, I. Bankauskas siūlo mintimis sugrįžti apie 50 metų atgal. Anuomet kompiuteriai iš esmės buvo didžiulės skaičiavimo mašinos, valdomos komandinėmis eilutėmis. Norint kompiuteriui pavesti kokią nors užduotį, visa tai reikėjo aprašyti jam suprantamu būdu – programinėmis eilutėmis.

„1981 metais „Xerox“ mokslininkai sukūrė pirmą pasaulyje grafinę vartotojo sąsają, kuri leido kompiuteriui užduotis pateikti per ikonėles, mygtukus ir programų langus. Vėliau panašias sąsajas ėmė kurti „Apple“, „Microsoft“ ir kitos kompanijos. Tai, kad kompiuteriu galėjo naudotis ir programuoti nemokantys žmonės, lėmė milžiniškai išaugusį jų populiarumą“, – teigia „Baltic Amadeus“ pardavimų direktorius.

Tai ir yra esminis UI privalumas: ji įgalina naudotojus atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau „galėti“ dar nereiškia „mokėti“. Jei reikalingų funkcijų reikia ilgiausiai ieškoti, jei norimo veiksmo neįmanoma atlikti intuityviai, galų gale, jei šriftai ir spalvos erzina arba yra neįskaitomi – žmonės tuo įrankiu paprasčiausiai nesinaudos. Todėl kuriant UI svarbiausia įvertinti, ar juo patogu naudotis. Kitaip sakant, atkreipti dėmesį į naudotojo patirtį – UX.

Vartotojo patirtis (UX) remiasi psichologijos, neuromokslo ir sociologijos principais, todėl svarbios pasidaro net tokios detalės, kaip, pavyzdžiui, kokio ryškumo turi būti tekstas, lyginant su fonu, tam, kad skaitant nereikėtų įtempti akių. UX dizaineriai (kiti juos dar vadina UX architektais) yra atsakingi už tai, kad kompanijos produktai ar paslaugos tenkintų naudotojų poreikius ir suteiktų būtent tai, ko jie tikisi.

Beje, nors UX terminas siejamas su technologijomis, jo taikymo pavyzdžių galima rasti ir kitose srityse. Tarkim, kečupo butelis, pastatomas kamšteliu žemyn, kad produktą būtų paprasta ir patogu išspausti iki paskutinio lašo, nekratant ir nedaužant butelio. Planuojant šiuolaikines miestų viešąsias erdves irgi naudojami UX principai – pavyzdžiui, aikštės architektai pirmiausiai leidžia praeiviams išminti jiems patogiausius takus, ir tik tada tose vietose projektuoja šaligatvį. Dar vienas visiems puikiai žinomas UX sprendimas – automatinė automobilio pavarų dėžė.

Naujausios tendencijos – nauja ateitis vartotojų patirčiai

Dėmesys vartotojų patirčiai – vienas pagrindinių technologijų sektoriaus inovacijų variklių. Ateinančais metais kompanijų ir vartotojų dėmesys, kaip niekada, turi būti sukoncentruotas į, atrodytų žinomas, bet vis dar labai svarbias UX tendencijas, kurių dalis jau spėjo įgauti pagreitį.

1. Suasmeninta UI. Nėra geresnės patirties, nei gauti tiksliai tai, kas tau aktualu. Vienas iš labiausiai pažengusių pavyzdžių – video turinio platforma „Netflix“, kiekvienam savo naudotojui siūlanti suasmenintą, būtent jo poreikiams pritaikytą turinį. Kada ir ką žmonėms siūloma pasižiūrėti, priklauso nuo jų žiūrėjimo įpročių, pomėgių, žiūrėtų filmų ir serialų įvertinimų bei kitų kriterijų. „Kam kurti universalią UI, jei gali sukurti sąsają, kuri mokysis iš pačių naudotojų elgsenos ir pati prie jų prisitaikys?“ – apibendrina I. Bankauskas.

2. Integracija skirtingose platformose. Žmonės naudojasi skirtingais įrenginiais – kompiuteriais, telefonais, planšetėmis. Kiekvienas jų turi kitokią operacinę sistemą, kitokio dydžio ekraną, yra kitaip valdomas. Tad kam kurti skirtingas programas ar platformas skirtingiems įrenginiams? „Kurdamos vieningas platformas įmonės savo klientams gali užtikrinti geresnę vartotojo patirtį. Dar svarbiau, kad klientai galėtų keisti įrenginius ir paslaugos atsinaujintų realiu laiku. Pvz., tame pačiame „Netflix“ ar „Spotify“, pradėjus žiūrėti filmą ar klausytis grojaraščio kompiuteryje, jį baigti galėsite telefonu ar planšete“, – pavyzdį pateikia „Baltic Amadeus“ atstovas.

3. Svetainės optimizavimas. Naudotojai išjungia svetainę, jei ji neužsikrauna per tris sekundes. Tai reiškia du dalykus: jūsų svetainė turi būti kuo mažiau apkrauta, o meniu ir išdėstymas – kaip įmanoma aiškesnis ir paprastesnis. Kad ir kaip gražiai atrodo tos 20 skilčių svetainės viršuje, judantis logotipas ar jūsų produktų katalogas, bet jiems ne vieta pagrindiniame puslapyje, ar dar blogiau, jo viršuje.

4. Valdymas balsu. Lietuvoje ši tendencija mažiau jaučiama, nes valdymo balsu asistentai, tokie kaip „Siri“, „Alexa“ ar „Bixby“, lietuviškai dar nesupranta, bet užsienyje, ypač anglakalbėse šalyse, ji jau įsisiūbuoja. Technologijoms tobulėjant, vis daugiau žmonių klaviatūras ir peles iškeičia į valdymą balsu – juk pasakyti, ko nori, yra daug paprasčiau ir greičiau nei įvesti ranka.

5. Papildytoji realybė. Prieš dešimtmetį tai buvo ateitis. Prieš penkmetį ji naudota žaidimuose, tokiuose kaip „Pokemon Go“. Šiandien ateitis atėjo – papildytąją realybę jau naudoja tokios kompanijos, kaip „Walmart“, „Ikea“, MTV ir kitos, suteikdamos žmonėms naujas galimybes. Pavyzdžiui, pasižiūrėti, kaip jūs atrodysite apsirengę tam tikrą drabužį arba įvertinti, kur geriausiai tiktų pastatyti išsirinktą baldą.

Visa ko pradžia

Didžiosios kompanijos („Amazon“, „Google“, „Microsoft“ir „AirBnB“) 2020 metų pradžioje ieškojo būtent UX kompetencijas turinčių darbuotojų – nuo praktikantų iki dizainerių ir projektų vadovų. I. Bankauskas pastebi, kad didelės kompanijos pasaulyje ir Lietuvoje dažniausiai puikiai supranta UX reikšmę ir svarbą, tačiau mažesniems užsakovams vis dar kyla klausimų.

„Tokiems klientams stengiamės paaiškinti, kad svarbiausia yra naudojimo patogumas, bet ne gražumas. Būtent naudotojo patirtis užtikrins, kad į svetainę atėję ar programą įsijungę žmonės ten ir liks, tais įrankiais naudosis ir atneš įmonei realią naudą. Kitu atveju, klientas rizikuoja išleisti daug pinigų ir skirti daug laiko dalykui, kuris paprasčiausiai tinkamai neveiks“, – sako „Baltic Amadeus“ atstovas. Pagal 2020 atliktą The New design frontier pasaulinį tyrimą, 80 proc. verslų turi IT dizaino komandas, tačiau tik 5 proc. išnaudoja dizaino potencialą integruoti dizaino sprendimus į visus įmonės procesus ir taip padidinti pelnus.

Norint suprasti realius naudotojų poreikius, itin didelį vaidmenį atlieka įmonių jau turimi sukaupti duomenys. Naudodami specialius analitinius įrankius specialistai gali išanalizuoti naudotojų elgseną, kaip keičiasi jų patirtis atliekant konkrečius veiksmus, kada ir kodėl jie palieka svetainę ar programą. Tais atvejais, kai klientai tokių duomenų neturi, jų neužtenka arba sistema kuriama „nuo nulio“, pasitelkiama įmonės ekspertų patirtis ir gerosios praktikos. „Tik išanalizavę, kaip viskas turi veikti, kokie yra svarbiausi poreikiai ir tikslai, pradedame konstruoti UI. Pasitaiko atvejų, kai UI ir UX sferos susilieja, bet įprastai UX yra visa ko pradžia“, – teigia I. Bankauskas.

M360