Konferencija ne apie tendencijas
Konferencijos organizatoriai atvirauja, kad antrąjį kartą rengiant šį renginį kartelę kilstelėjo ne tik dėl asmeninio noro augti bei dalyvių atsiliepimų, tačiau ir to, kaip per metus pakito socialiniai tinklai.
„Daugiausiai teigiamo grįžtamojo ryšio ir susidomėjimo prieš metus, pirmojoje „Social Media Managers’ Day“ konferencijoje, sulaukė tikros verslų patirtys, istorijos, pasisekimai ir nuopuoliai. Būtent todėl didžiausias skirtumas tarp dviejų konferencijų – šiais metais turėjome dar daugiau atvejų apžvalgų ir praktinių patarimų, kad iškart po konferencijos dalyviai galėtų jau kitą dieną išnaudoti, ką išmoko,“– pasakoja vienas konferencijos rengėjų, „Venudu“ platformos lektorius Darius Gerulis.
Organizatoriai priduria, kad šioje konferencijoje nesiekė pristatyti socialinių tinklų tendencijų, nes joms kintant taip greitai, tam tikra informacija gali būti nebetikslinga jau kitą dieną. Todėl visi pranešimai skyrė dėmesį į pamatines komunikacijos socialiniuose tinkluose problemas, naujausius auditorijų tyrimus, duomenų panaudojimo įstatymus.
Prekių ženklo ir influencerio bendrakūrystės užkulisiai
Tai, kad influenceriai gali reklamuoti prekes – jau natūrali rinkodaros dalis, tačiau vis dažnėja prekių ženklų ir nuomonės formuotojų bendrakūrystės projektai.
Apie tai, kaip tuos projektus vykdyti sėkmingai visų dėmesį prikausčiusioje diskusijoje kalbėjo daugiatūkstantinę auditoriją turintis dizaineris Robertas Kalinkinas, „Lidl“ Rinkodaros departamento vadovė Kristina Mažeikytė ir „IKEA“ Korporatyvinių paslaugų vadovė Baltijos šalims Renata Dantė. Diskusiją moderavo agentūros „Influenceriai.lt“ vadovė Laura Aleksandravičė.
Tiek „Lidl“, tiek „IKEA“ kartu su dizaineriu yra įvykdžiusios sėkmingus bendrakūrystės projektus, kai kuriais iš jų siekė atkreipti dėmesį ir į socialines problemas. Paklausta, kaip reikia atsirinkti nuomonės formuotoją, kad partnerystė atneštų norimus rezultatus, R. Dantė teigia, kad reikia atsižvelgti ne tik į kito žmogaus vertybinį pagrindą, skleidžiamą žinią, darbo etiką, bet ir toną: „Reikia labai aiškiai sutarti, koks yra jūsų įmonės tonas, kaip jūs bendraujate, ka norite pamatyti. Yra buvę atvejų, kai dėl būtent tono neatitikimo reikėjo prašyti turinio vienetą išimti, nepaisant gerų skaičių.“
Kaip užtikrinti bendrakūrystės sėkmę jau išsirinkus influencerį? Visi pašnekovai atsako vienbalsiu sutarimu – puoselėti pasitikėjimą. Tik tokiu atveju, nekontroliuojant kiekvieno kūrėjo žingsnio, galima atskleisti žinutę ir pasiekti unikalią auditoriją.
„Kūrėjo unikalumas atveria naują žmonių ratą. Jis parodo prekių ženklą per savo prizmę, taip, kaip tu net nebūtum pagalvojęs, tad jie mus tiesiog padrąsina“, – atvirauja K. Mažeikytė.
Aš tvarus, pirkit mano produktą!
Kitoje diskusijoje buvo paliesti nemažiau dominantys, galbūt, net kontroversiški įmonių vertybių klausimai.
Diskusijos moderatorius, LiMA valdybos narys Giedrius Juozapavičius kalbino „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovę Eglę Krasauskienę, Lietuvos Oro uostų komunikacijos vadovą Marių Zelenių ir „Telia“ prekės ženklo vadovę Lietuvoje Jurgitą Kojenets.
Pokalbio pradžioje apie vertybinį įmonių stuburą buvo kalbėta iš pagrindų. Anot M. Zelenio, ypatingai svarbų vaidmenį atlieka vadovai, kurie nustato vertybinį toną tiek vidinėms, tiek išorinėms kompanijos skleidžiamoms žinutėms. Tad, jo manymu, pasikeitus vadovui, gali kardinaliai pasikeisti ir įmonės kultūra.
Jam iš dalies pritaria ir E. Krasauskienė, primindama, kad „Rimi“ yra švediško kapitalo bendrovė, puoselėjanti skandinavišką darbo kultūrą ir vertybės. Jos įmonėje diegiamos visais lygmenimis: nuo parduotuvių, administracijos iki pirkėjų, todėl net ir pasikeitus lokaliems vadovams, tvarumas, įtrauktis, pagarba žmogui ir kitos kertinės vertybės išlieka.
Pokalbiui pakrypus apie prekių ženklų drąsą skleisti visuomenei vis dar nepatogias socialines žinutes, J. Kojenets atviravo, kad visos drąsos turi būti paskaičiuotos ir pamatuotos. T.y. reikia apgalvotai rinktis stigmas, kurias savo prekių ženklu bandysite pralaužti: ar jos kažkaip susijusios su jūsų veikla, ar tikrai atnešite vertę visuomenei? Tik atlikę vidinę analizę įmonėje, į šiuos klausimus galėsite atsakyti teisingai.
Dirbtinio intelekto (DI) kūrybos ribos
Paklausęs, kiek iš salėje esančių dalyvių naudoja populiarųjį dirbtinio intelekto įrankį „Chat GPT“, Antanas Bernatonis nudžiugo – didžioji dalyvių dalis pakėlė rankas.
Savo pranešime dirbtinio intelekto ekspertas ragino išmokti naudoti DI įrankius taip, kad gautume norimas baigtis. Jo teigimu, svarbiausia – mąstyti per rezultatą, tiksliai pasakyti, ko norime ir įrankiui suteikti visą reikiamą kontekstą.
„Mes dažnai patys nežinome, ko norime. Įsivaizduokite, kad pas jus įmonėje pradeda dirbti praktikantas, kurio jūs paprašote nueiti nupirkti ledų. Ir štai, jis jums atneša ne tokių, kokių norėjote. Tai nėra praktikanto kaltė, tai yra jūsų kaltė, kad nepasakėte nei kokio skonio, nei iš kokios parduotuvės, nei kokių tų ledų norite,“– iliustruoja A. Bernatonis.
Pranešimo pabaigoje žiūrovai buvo nustebinti ir muzikiniu pasirodymu. A. Bernatonis pademonstravo DI kūrybinio rašymo gebėjimus ir paėmęs gitarą kartu su auditorija sudainavo „Chat GPT“ sukurtą eiliuotą tekstą.
