Gal atsimenate, kažkada buvo toks tinklaraštis commonsense.lt. Autoriau, jei skaitai – žinai, laikas atnaujinti tinklaraštininko veiklą. Geriausia visų Baltijos šalių mastu, nes stebimas kritinis sveikos nuovokos lygio mažėjimas visame regione.

Taip, taip – jūs visi žinote, apie ką aš. Visi galvojame tą patį – kažkas buvo rimtai netvarkoje su tais stipriausių Baltijos šalių prekių ženklų rinkimais „Baltic Brand“ forume.

Rinkimus lydėjo toks akademinio nerealumo jausmas - kai viską darai labai ekspertiškai, pagal metodiką; atlieki studiją, kuri apima daugiau nei tūkstantį klausimų apie prekės ženklo ir auditorijos tarpusavio ryšius. Ir statistinius ryšius randi, ir hipotezę patvirtini, disertaciją apsigini. Bet va realiame pasaulyje tavo teorija tai nelabai veikia.

Pažiūrėkime, kodėl čia taip. Mylimiausiu prekės ženklu tapusį „Swedbank“ šiemet lydėjo skandalas dėl galimo stambaus masto pinigų plovimo. 2010 - 2016 metais „Swedbank“ Estijos padalinyje kasmet galėjo būti atliekama iki 20 mlrd. eurų vertės aukštos rizikos bankinių operacijų. Balandį „Swedbank“ pripažino turėjęs trūkumų pinigų plovimo prevencijos srityje. Skandalas iš posto išvertė ir „Swedbank“ generalinę direktorę Birgittę Bonnesen bei valdybos pirmininką Larsą Idermarką.

Didžiąją dalį šių operacijų atlikę banko klientai buvo daugiausia iš Rusijos. Ačiū tau, „Swedbank“, Baltijos šalys tave myli. Atsimenate, šiais metais minėjome Baltijos kelio 30-metį. Viskas labai dera?

Ne, nedera.

Čia buvo pirmas, toks geresnis. Dabar antras, irgi neblogas. Taip pat buvo renkamas ir ekologiškiausias prekių ženklas. „Žaliausiu“ prekės ženklu Baltijos šalyse išrinktas „Neste“, kuris taip pat buvo pripažintas ekologiškiausiu Lietuvos prekės ženklu.

Ekologiškiausias prekių ženklas „Neste“ šiais metais svilo kritikos ugnyje, kai paaiškėjo, kad į „Neste“ dyzeliną įmaišomas palmių aliejus. „Neste“ pati pripažįsta, kad naudoja palmių aliejų, tačiau tikina, kad jis – „tvariai pagamintas“. Tarptautinių organizacijų atlikti tyrimai rodo, deja, ką kita. Kaip pagrinde vyksta palmių aliejaus gavyba? Kertant atogrąžų miškų masyvus Pietryčių Azijoje. Išdeginus džiungles kyla pavojus gyvūnų rūšims, spartėja šiltnamio efektas. „Google“ paieškoje rasite daug rezultatų pagal frazę „palm oil ecological impact“. Žinokite, siurprizų siurprizas - ten rašoma ne apie pozityvų ekologinį poveikį.

Klausykite, bet Baltijos šalyse – Lietuvoje tai tikrai – atogražų miškų nėra. Tai gal normaliai viskas?

Ne, ne normaliai.

Kaip čia paprasčiau paaiškinus, kad ne normaliai? Žiūrėkite, jei viskas būtų normaliai, tai reikėjo 2015-ais „Volkswagen“ po „dyzelgeito“ įteikti apdovanojimą už technologines inovacijas. Nes juk gerai painovavo, ane?

Arba reikėjo Lance’ą Armstrongą po dopingo skandalo paskelbti amžiaus dviratininku, nes juk gerai pavarė, daug kartų laimėjo „Tour de France“.

Yra toks posakis: teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia. Jei reikėtų šūkio kitų metų apdovanojimams, tai būtų stiprus nominantas. Bet, jei nuoširdžiai, labiau linkiu nekartoti klaidų.

Ir taip, renginyje buvo gerų, pelnytų apdovanojimų. Bet atsimenate kitą posakį apie šaukštą deguto? Tai čia net du šaukštai buvo, tokie per viršų varvantys.

M360