Vertinant statistiškai, tokį klausimą – ar man šypsotis, ar būti rimtam – užduoda kas trečias klientas, atėjęs pasidaryti verslo portreto. Todėl jeigu ir jus bent kartą kamavo toks klausimas – metas kiek nurimti, nes to klausiančių – tikrai daug. Kita vertus, atsakymas į šį klausimą tikrai nėra sudėtingas, tik, kaip ir su daugeliu dalyku gyvenime, atsakymas į šį klausimą nebūtinai bus toks pats visiems.
Viskas priklauso nuo aplinkybių
Jei žmogus fotosesijos pradžioje paklausia, ar reikia šypsotis, visada kartoju tą patį atsakymą – jeigu jums šiuo metu linksma – šypsokitės, o jeigu liūdna – galite būti susiraukę. Po tokio atsakymo kai kurie klientai net truputį pasimeta, bet tada paaiškinu, kad fotografui svarbiausia, kad šypsena būtų tikra. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės yra labai santūrūs, mažai šypsosi ir gyvenime, bet yra puikūs savo srities ekspertai. Todėl fotografas visada stengiasi pajausti, koks žmogus yra ir būtent pagal tai arba prajuokinti, arba ir toliau leisti būti ramiems.
Kalbant šia tema plačiau, geriausia, jei fotosesija yra išsamesnė ir daroma daugiau nuotraukų, tarkime, būsimiems straipsniams. Tada galima pasidaryti įvairių nuotraukų, kurios tiktų visiems gyvenimo atvejams ir būtų naudojamos priklausomai nuo aplinkybių. Pavyzdžiui, kliento bendrovė pritraukė investicijų – prie straipsnio galima dėti nuotrauką su šypsena. Jeigu įmonė susiduria su problemomis – galima dalintis nuotrauka su santūria veido išraiška.
Dar kitaip yra kalbant jau apie konkrečius verslo portretus būtent profilio nuotraukai socialiniam tinklui „Linkedin“ ar būsimam CV. Darant tokias nuotraukas visuomet geriau šypsotis. Besišypsantys žmonės greičiau ir lengviau patraukia kitų dėmesį ne tik realiame gyvenime, bet ir nuotraukose ir iš pirmo žvilgsnio atrodo malonesni. Bet svarbiau už viską yra būti savimi. Be to, šypsena gali būti rodoma ir akimis, ir pakeltais lūpų kampučiais. O jeigu priešais objektyvą atsistoja tikrai labai santūrus bei kuklus žmogus, kodėl būtent to neparodžius nuotraukoje? Tokiu atveju išliksite savimi, o netikra, priverstinai išspausta šypsena nieko nelaimėsite.
Dirbtinumas – visų portretų priešas
Tenka pastebėti, kad žmonės visuomet turi įvairiausių išankstinių nuostatų bene visais klausimais. Deja, bet ne išimtis ir verslo fotografija. Pasitaiko, kad atėję fotografuotis tiesiog įsivaizduoja, kad prieš objektyvą privalo šypsotis arba atvirkščiai – ateina įsitikinę, kad turi būti labai rimti, netgi rūstūs ir nepasiduoda perkalbinėjami. Tai – labai nesunku pastebėti: žmogus akis į akį bendrauja vienaip, o vos tik fotografas pasilenkia prie fotoaparato – mikliai pasikeičia, pavyzdžiui, neatpažįstamai surimtėja arba specialiai ima perdėtai šypsotis. Jei klausimai bendromis temomis ar juokeliai nepadeda to numušti, fotografui reikia paaiškinti, ko savo klausimais ar juokeliais jis siekia – ne rinkti informaciją apie žmogų, o truputį pabendradarbiauti ir bendromis jėgomis išgauti kuo natūralesnę būseną.
Būna ir situacijų, kai atėję fotografuotis žmonės įsivaizduoja, kad fotografo darbas yra tik fotografuoti ir nieko daugiau. Pavyzdžiui, atsistoja priešais kamerą ir tiesiog laukia, kol bus nuspaustas mygtukas. Net į klausimą „kaip jums šiandien sekasi, ar lengvai radote studiją“ jie atsako raginimu – „fotografuok, fotografuok“. Arba fotografui kažko pasiteiravus žmogus neatsako apskritai nieko. Tada belieka atsitraukti nuo fotoaparato ir pakartoti klausimą. Jei žmogus toliau tyli, geriausiai nefotografuoti tol, kol nepavyksta išgauti bent kokio atsakymo. Įprastai toks užsidarymas yra jaudulio forma, o ne priešiškumas, bet norint išgauti geriausius kadrus jaudulio reikia kuo greičiau atsikratyti.
Pasitaiko, kad tenka kovoti net su šypsenomis. Pavyzdžiui, būna atvejų, kad žmogaus akys liūdi, o šypsena tiesiog per prievartą išspausta. Tuomet befotografuojant reikia paraginti klientą nesišypsoti tol, kol nelinksma ir tiesiog pabūti liūdniems. Dažniausiai jau po minutės žmogus nurimsta ir ima šypsotis natūraliai.
Patarimai stojantiems priešais objektyvą
Apie verslo fotografiją ir šypsenas arba rimtus veidus jose galima būtų kalbėti ar rašyti be galo, bet fotografuotis einantis žmogus turėtų pirmiausiai atsipalaiduoti ir nieko neforsuoti. Galima netgi tiesiog vadovautis tokiais apibendrintais patarimais:
1. Jeigu tuo metu liūdna – nesišypsokite, leiskite sau pabūti ramiai, šypsena tikrai atsiras;
2. Jei labai linksma – nevaldykite šypsenos, bet geriau išsijuokite. Kai žmogus specialiai valdo juoką, atrodo, kad ką tik atsikando citrinos;
3. Jei gyvenime esate santūrus, leiskite sau tokiu būti ir nuotraukoje;
4. Jei fotografas ko nors klausia – atsakykite, bendraukite abipusiai. Fotografui, greičiausiai, iš jūsų nieko nereikia, bet tokiu bendravimu jis siekia teigiamos ar natūralios jūsų emocijos nuotraukoje;
5. Jei fotosesijos metu bent kiek jaudinatės ar jaučiatės nepatogiai – viskas gerai, nes taip jaučiasi praktiškai visi, kas atsistoja priešais kamerą ar objektyvą.
