„Gera matyti tiek žmonių, kurie stengėsi savo darbais tiesiogiai ar netiesiogiai vienyti visuomenę, o ne skaldyti, kad jų daug ir kad tas darbas pestebimas. Tai yra proga dar kartą suprasti ir įsitikinti, kad tokioje mažoje geografiškai šalyje kaip Lietuva gyvena ir puikiai sutaria įvairių mažų ar didelių tautų atstovai kaip lygūs ir tai yra ne duotybė, o didelis bendras darbas“, – sakė O. Jerofejevas.

Olegas Jerofejevas

Renginio dalyviams sveikinimus perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Pasveikino Ministrės Pirmininkės patarėjas Artur Liudkovski, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis. Renginyje dalyvavo pirmoji Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorė prof. Halina Kobeckaitė.

Pasidžiaugusi, kad šalies tautinių mažumų teisių apsaugos mechanizmas aukštai įvertintas šiemet Lietuvoje viešėjusio ESBO Aukštojo komisaro Tautinių mažumų reikalams, o atkurtas Tautinių mažumų departamentas įsitvirtina tarptautinėje erdvėje, kaip ekspertinė patirties keitimosi institucija, pakviesta būti mentoriais Moldovos bei Vidurio Azijos šalių tautinių mažumų specialistų rengime, departamento vadovė dr. Vida Montvydaitė pabrėžė, kad vis tik šie metai mūsų visų prisiminimuose išliks baisaus karo pradžios metais.

Departamento direktorė prisiminė mūsų šalies visuomenės susitelkimą labdaros ir paramos rinkimui, rūpestį atvykusiais. Ji pabrėžė Lietuvoje gyvenančių įvairių tautybių žmonių aktyvų įsitraukimą į pagalbos organizavimo procesą. Direktorė padėkojo Lietuvos ukrainiečiams, kurie tapo vertėjais, labdaros organizatoriais, konsultantais ir socialiniais darbuotojais vienu metu – pavyzdžiu visam pasauliui, ką reiškia saugoti savo tautiškumą, kovoti už kalbos, kultūros, o svarbiausią – žmonių išlikimą.

„Šių metų realijos atskleidė, kad egzistuoja dezinformacijos iš priešiškų šalių pavojus įtakoti visų mūsų visuomenės narių pasaulėžiūrą, o ne vienos kokios nors grupės atskirai.
Iš naujo reikia permąstyti, ką reiškią žodis integracija. Ir ji paliečia ne tik naujai atvykusius, bet mus visus.

Integracija yra dinamiškas, įvairius dalyvius suburiantis ir tarpusavio įsipareigojimus numatantis procesas, skirtas padėti visiems daugiatautės visuomenės nariams dalyvauti ekonominiame, politiniame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime ir puoselėjantis bendrą priklausymo jausmą nacionaliniu ir vietos lygiais.

Laikmetis parodė, kad turime nuolat dėti pastangas, jog visi etninių, lingvistinių ir kultūrinių ar religinių grupių atstovai kurtų ir palaikytų bendrą pilietinę tapatybę.

Tautinių mažumų departamentas pastebi kintančias tolerancijos tendencijas. Mes suvokiame, jog mūsų šalyje įvairių tautinių bendrijų aktyvus įtraukimas į pilietišką gyvenimą yra didelis ir sudėtingas planas ne vienam dešimtmečiui“, – kalbėjo direktorė Vida Montvydaitė.

Renginio metu Tautinių mažumų departamentas apdovanojo:

Viktoriją Sideraitę Alon, architektę-dizainerę, Aukso garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Olegą Davidiuką, Visagino miesto Baltarusių kultūros centro „Krok“ pirmininką, Aukso garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Semioną Finkelšteiną, Lietuvos žydų bendruomenės Valdybos ir Tarybos narį, Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi“ atkūrimo iniciatyvinės grupės pirmininką, Aukso garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Saulių Filipavičių, kleboną, Aukso garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Feliksą Puzemskį, Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininką, Aukso garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Gerlindą Stungurienę, Šilutės raj. vokiečių kilmės gyventojų bendrijos pirmininkę, Aukso garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Jurijų Špakovskį, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narį, Aukso garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Kristiną Ziminską, Labdaros ir paramos fondo „Vilniaus lenkų kultūros namai“ direktoriaus pavaduotoją, Aukso garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Žilviną Beliauską, bibliotekininką, Vilniaus žydų viešosios bibliotekos direktorių, Sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Ullę Damasickienę, Lietuvos estų draugijos pirmininko pavaduotoją, Sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Julių Dautartą, aktorių, visuomenininką, Sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Olegą Jerofejevą, RU.DELFI.lt vyr. redaktorių, Sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Borisą Kirznerį, Žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ narį, Sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Liliją Kopač, Lietuvos televizijos režisierę, dokumentinių filmų kūrėją, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narę, Sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Janiną Labul, Lenkų vaikų dainų ir šokių kolektyvo "Wilenka" direktorę, Sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Rimantą Stankevičių, visuomenininką ir publicistą, Sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Sergejų Šabodalovą, Visagino baltarusių dainų ansamblio „Svitanak“ meno vadovą, Sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Dalią Tarailienę, Vilniaus ukrainiečių bendrijos narę, Sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Volodymyrą Togobickijų, Kauno ukrainiečių bendrijos narį, Sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“;

Valentyną Boiko, ukrainiečių sekmadieninės mokyklos mokytoją, ansamblio „Rušnyčok“ vadovę, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Rebeką Bruder, Kauno vokiečių kultūros draugijos jaunimo grupės vadovę, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Taurą Budzį, architektą, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Artiomą Čuvakovą, vokalinio ansamblio „Čary“ dalyvį, ukrainiečių centro ir sekmadieninės mokyklos tėvų komiteto narį, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Nataliją Domnenko, Klaipėdos miesto baltarusių bendrijos „Krynica“ pirmininko pavaduotoją, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Renatą Juzokienę, Lenkų vaikų dainų ir šokių kolektyvo "Wilenka" meno vadovę, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Vilių Mikulėną, VšĮ Tautinių bendrijų namai darbuotoją, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Nikolajų Morguną, ukrainiečių bendruomenės narį, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Ramilią Nikitiną, Visagino totorių bendrijos tarybos narę, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Dainių Radzevičių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Margaritą Rajeckienę, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narę, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Jurgį Rubaževičių, Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūros draugijos narį, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Eugeniją Špakovską, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narę, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Ingridą Špakovskają, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narę, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Larisą Vyšniauskienę, Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ vadovę, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Bronislovą Vilimą, Pabradės miesto kultūros centro dirigentą, departamento atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu;

Zarasų rajono savivaldybę ir merą Nikolajų Gusevą, departamento atminimo statulėle ir padėka už išskirtinį dėmesį Lietuvos sentikių bendruomenei;

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentą padėka už paramą integraciniams tautinių mažumų projektams 2021;

Nataliją Zverko premija už tarpkultūrinio dialogo skatinimą už straipsnių ciklą „Lietuva ir karas Ukrainoje“;

Rasą Jakubauskienę specialiaja premija už tarpkultūrinio dialogo skatinimą už dėmesį tautinių mažumų integracijos klausimams regionuose;

Zitos Anužienės ir Jono Skupeikos autorių kolektyvą specialiaja premija už tarpkultūrinio dialogo skatinimą už įvairiatautės Lietuvos puoselėjimą;

Daivą Červokienę atminimo dovana už tarpkultūrinio dialogo skatinimą;

Tomašo Božerockio, Joannos Božerodskajos, Romano Nedveckij, Joannos Warecha autorių kolektyvą atminimo dovana už tarpkultūrinio dialogo skatinimą;

Sigitą Legiers, fotografę, padėka už dėmesį tautinių mažumų tematikai;

Dianą ir Marijų Lopaičius, Akmenės krašto šviesuolius, padėka su suvenyru;

Rūtą Baliukonienę, Pabradės miesto kultūros centro vadybininkę, garbės raštu;

Ireną Krinickienę, Totorių kultūros centro narę, garbės raštu;

Arturą Lepiochiną, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narį, garbės raštu;

Galiyą Sultanšiną, Visagino totorių bendrijos tarybos narę, garbės raštu.