Vienas pašnekesys virto sėkmingu projektu „YouTube“
Iš Anglijos kilusi rašytoja Vicky Bennison prieš 15 metų nusipirko namą centrinėje Italijoje, Markės regione. Tuomet ji buvo išleidusi keletą knygų apie ispanų kultūrą ir siekė rasti būdą daugiau papasakoti apie maistą, jo gaminimą.
Gyvendama Italijoje ir rinkdama informaciją dar vienam kūriniui, ji vis daugiau sužinojo apie makaronus. Štai vieną kartą, apsilankiusi vietinėje parduotuvėje, V. Bennison pradėjo bendrauti su prekybos centro šeimininku Alessandro, kurio močiutė – puiki virėja, gaminanti makaronus vietiniam restoranui. Tačiau, pasak Alessandro, jiedu niekada negamino drauge. V. Bennison išgirdo parduotuvės šeimininko žodžius ir pakvietė jį bei močiutę į savo namus.
„Buvo puiki diena. Jiems patiko gaminti kartu“, – prisimena autorė, dalindamasi istorija su „Financial Times“ savaitraščiu „FT Magazine“.
Tąkart Alessandro močiutė Maria, skaičiuojanti 9-ą dešimtį, gamino taljatelius su Italijos Markės regione populiariu ragu iš įvairių rūšių mėsos. V. Bennison, vis dar ieškodama įkvėpimo rašymui, nufilmavo šį procesą. Tiesa, jos vyras – TV prodiuseris – pasiūlė įrašytą medžiagą publikuoti kanale „YouTube“. Būtent taip prieš ketverius metus atsirado projektas „Pasta Grannies“.
Per šį laiką V. Bennison nufilmavo virš 200 vaizdo įrašų, kuriuose močiutės gamina įvairių formų, skonių, stilių makaronus – nuo gnocchi, skęstančių grietinėlėje ir svieste, patiektų su polenta Italijos Alpėse, iki orecchiette (mažos ausytės) Apulijoje.
Šiuo metu projektas „Pasta Grannies“ turi virš 400 tūkst. prenumeratorių, kas savaitę laukiančių naujų makaronų receptų iš vis kitos močiutės rankų darbo. Vaizdo įrašai trunka kelias minutes, tačiau atskleidžiami vis kitokie makaronų receptai ir gaminimo technikos.
Pati knygų autorė ir šio projekto kūrėja įgarsina receptus, tačiau viskas filmuojama iškart, be jokių repeticijų, susitarimų ir pakartojimų. V. Bennison balsas reikalingas tam, nes močiutės neturi prieš akis instrukcijų, jos tiesiog žino, kaip viską daryti, produktus renkasi „iš akies“.
„Mūsų projektas labai populiarus Islandijoje, tik nežinome, kodėl. Šie vaizdo įrašai svarbūs žodinei istorijai, nes įamžinami unikalūs receptai. Vis dėlto pačios močiutės pelnė sekėjų iš viso pasaulio palankumą ir meilę. Iš tiesų tai ne apie makaronų gaminimą, veikiau tai – švelnus apkabinimas“, – išduoda kūrėja V. Bennison.
Kiekviena močiutė galėtų papasakoti skaudžią istoriją
Močiutes vaizdo įrašams padeda rasti italų virtuvės meistrė Livia De Giovani. Taip gelbsti ir draugai, pažįstami ar kiti sužinoję, susidomėję projektu.
Pasak „YouTube“ kanalo „Pasta Grannies“ autorės, klipuose matomos močiutės – paskutinė karta moterų, kurios turėjo gaminti makaronus kiekvieną dieną, kad išmaitintų savo šeimas: „Aš norėjau pagerbti šias vyresnio amžiaus moteris ir jų patirtis. Jos – tikros kovotojos, galinčios pasidalinti ne tik receptais, bet ir nelengvomis istorijomis.“
Šią vasarą V. Bennison filmavo 85-erių Maria Argnani, kuri gamino kaspinėlio formos makaronus su kumpiu ir žirneliais (strichetti con prosciutto e piselli). Augant jos motina sunkiai sirgo, todėl M. Argnani, būdama vyriausią iš keturių vaikų, keldavosi penktą ryto, kad pamelžtų karves.
„Norėčiau pamiršti tą laiką. Vyko karas, ėjome į mokyklą be batų... Jei turėjome vištų, parduodavome, kad sumokėtume skolas“, – prisimena M. Argnani, pamažu gamindama makaronus.
Nors ši ponia mokyklą metė devynerių, jos gamino technika nuosekli ir moderni – M. Argnani pasveria miltus, palieka tešlą poilsiui. „Pastebiu, kad dauguma močiučių tarsi slepiasi šešėlyje. Kažkodėl nori būti nematomos, nepaisant to, kad būtent jos kiekvienos šeimos širdis“, – kalba V. Bennison.
Italijoje sekmadienio pietūs yra tradiciški – vyksta močiutės namuose ir visi skanauja makaronų. Prieš kelerius metus kūrybinė komanda nufilmavo vieną tokių susibūrimo pas močiutę M. Argnani, kuri plušo ruošdama tortelinius su špinatais, rikota ir šalavijų sviestu.
„Manau, kad svarbu turėti vieną dieną. Tą vieną momentą, kai susirenkame prie stalo ir valgome drauge“, – tikina M. Argnani dukra.
Didžiulis šuolis – per pastaruosius metus
„Pasta Grannies“ pradžia nebuvo lengva – pirmus trejus metus turėjo vos 5 tūkst. „YouTube“ prenumeratorių. Žinoma, V. Bennison džiaugėsi ir tuo, tačiau pamažu viskas pradėjo keistis.
Socialiniai tinklai padėjo auginti sekėjų būrį, o praėjusiais metais „Business Insider“ publikavo tekstą apie šį projektą – tai pritraukė ne tik žiūrovus, bet ir padėjo V. Bennison sutarti dėl naujos knygos, kurioje skaitytojų lauks „Pasta Grannies“ receptai. Kūrinys turėtų pasirodyti jau rudenį.
Be to, „Youtube“ siūlosi patalpinti „Pasta Grannies“ tarp savo populiariausiųjų kanalų, o tai leistų patrigubinti prenumeratorių skaičių ir peržengti milijono ribą. Vis dėlto platforma išreiškė norą, kad V. Bennison dalintųsi ilgesnės trukmės vaizdo įrašais ir kur kas dažniau.
Jos teigimu, kol kas sunku perprasti socialinius tinklus, o pajamų iš reklamos algoritmų dar nesupranta. V. Bennison pajamos iš „Pasta Grannies“ svyruoja nuo 500 iki 2 000 svarų per mėnesį. Tad didesnės lėšos suteiktų galimybę kurti daugiau bei plėsti projektą.
„Užregistravau „Spicy Grannies“ vardą. Noriu pasakoti ir apie Aziją“, – prasitaria V. Bennison.
Virtuvės meistrai iškreipia tradicinius receptus
Italijos pietuose auginami kietieji kviečiai durum, o makaronų paruošimui naudojamas vanduo. Šiaurėje juos gamina iš minkštesnių kviečių tenero miltų, į tešlą muša kiaušinį. Akivaizdu, kad vienodų receptų nėra, kiekvienas regionas turi savo ypatybių.
Virtuves meistrai, kulinarijos asociacijos šiuos skirtumus linkę ignoruoti, nes dažnai standartizuoja receptus. „Pavyzdžiui, Rosetta ir jos draugai Ligūrijoje pestą gamina be riešutų, deda vietinio šviežio sūrio, o pastarojo skonis primena jogurtą. Taip receptai paįvairinami. Tačiau tai ne tas padažas, kurį sutarta vadinti pesto alla Genovese“, – pastebi V. Bennison.
Kaip teigia kūrėja, tokie žodžiai kaip „tradicinis“ ar „autentiškas“ skirti tik tam, kad priviliotų turistus. Savo ruožtu močiutės dirba pačios: minko tešlą rankomis, kitos naudoja aparatus, taip pat skirtingai pjausto ar patiekia. Pavyzdžiui, kai kam įprasta padažo uždėti ant makaronų, kitos juos supila į ant viryklės stovinčio padažo puodą.
„Aš niekada negaminu makaronų savo tėvams. Nors esu profesionali šefė, mūsų kultūroje priimta, kad motina yra geresnė kulinarė ir man neleidžiama ruošti maisto. Toks mūsų mentalitetas“, – dėsto italų virtuvės meistrė L. De Giovani, bendradarbiaujanti su „Pasta Grannies“.
Ir nors šiais laikais italai beveik negamina makaronų rankomis, nes viską gali rasti parduotuvėse, „Pasta Grannies“ išlaiko tradiciją, skiria tam laiko, rūpesčio ir meilės.
„Žmonės kalba apie Viduržemio jūros dietą. Bet tai – gyvenimo būdas. Gyvenimas be streso. Tam tikras kuklumas, kuris, mano galva, nėra įvertintas“, – pabrėžia V. Benninson.