„Tai pozityvi tendencija, kad net 40 proc. įmonių vadovų dalyvauja priimant sprendimus dėl įmonės ryšių su visuomene strategijos ir veiksmų. Tyrimas rodo, kad vis daugiau vadovų supranta, jog komunikacija yra strateginė įmonės veikla, o ne tik priemonė marketingui. Įmonės reputacija, vieša laikysena, strateginės įmonės žinios yra tie kertiniai faktoriai, už kuriuos atsakomybę prisiima aukščiausio lygio vadovai“, – tyrimo rezultatus pranešime žiniasklaidai komentuoja Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RSVA) tarybos pirmininkė, agentūros „PR Service“ vadovė Romualda Stonkutė.
Pasak R.Stonkutės, didėjanti komunikacijos svarba įmonių strateginėje veikloje rodo, kad Lietuvos verslas vis labiau supranta, jog požiūrį į įmonę viešojoje erdvėje lemia visas kompleksas integruotų komunikacijos sprendimų.
Tyrimo rezultatus, rodančius, kad komunikacijos specialybė išsikovojusi svarbias pozicijas strateginiame įmonės valdymo lygmenyje, kaip teigiamą tendenciją vertina ir RSVA narė, agentūros „Adverum“ vadovė Ieva Naujalytė.
„Reputacijos kūrimo procesas ir turėtų prasidėti nuo bendro organizacijos ar verslo pagrindo, misijos suvokimo, ir būti integralia veiklos dalimi, kuri palaiko ilgalaikę organizacijos strategiją. Tai pagrindžia ir pasauliniai tyrimai – metų pradžioje „Reputation Institute“ visuose žemynuose atlikta vadovų apklausa parodė, kad 88 proc. įmonių korporatyvinė komunikacija ir reputacijos valdymas laikomas svarbiu arba labai svarbiu prioritetu vadovybės lygmenyje“, – sako I. Naujalytė.
RSVA narė, agentūros „Integrity“ vadovė Daiva Lialytė komentuoja, kad tokie tyrimo rezultatai patvirtina kryptį, jog „komunikacija, tarsi pabuvusi našlaitės vietoje, vis labiau artėja prie verslo tikslų, prie svarbiausių našumo rodiklių (KPI‘s), ir su vadovais kalbasi ta pačia kalba, o ne laikoma tarnaite, kuri tik atbėga sušluoti krizės po kilimu ar parašyti pranešimo spaudai“.
Pasak D.Lialytės, siekiamybė, kad ateityje ryšių su visuomene žmogus būtų visose įmonių valdybose.
RSVA Lietuvoje atliktas tyrimas taip pat atskleidė aiškią takoskyrą tarp korporatyvinės ir rinkodaros komunikacijos: 41,3 proc. apklaustų įmonių ryšių su visuomene funkciją patiki rinkodaros vadovui.
„Rinkai vystantis ir ryšių su visuomene priemonėms bei jų poveikiui tampant vis labiau išmatuojamam, šis skaičius tik augs. Vis daugiau vadovų supras, kad profesionaliai vystomas dialogas su tikslinėmis grupėmis, prekės ženklo ir organizacijos reputacijos valdymas yra ir strateginės rinkodaros dalis, tad patikės šią funkciją rinkodaros skyriui. Vienintelis klausimas, kaip greitai rinkodaros vadovai, skaičiuojantys pardavimų rezultatus ketvirčiais, išmoks teisingai, t.y. ilgalaikėje perspektyvoje, vertinti ryšių su visuomene grąžą“, - tyrimo rezultatus komentuoja I.Naujalytė.
R.Stonkutė pabrėžia, kad ryšiai su visuomene vis labiau išeina iš po rinkodaros sparno, nes rinkodara orientuota į pardavimus, o ryšiai su visuomene sprendžia kur kas platesnį klausimų ratą.
Kitas RSVA tyrimo klausimas parodė, kad jeigu įmonėms prireiktų kažkam patikėti savo ryšių su visuomene veiklą, net 44 proc. šį darbą patikėtų išorės tiekėjui – ryšių su visuomene agentūrai, 34 proc. įmonių samdytų darbuotoją į organizacijos vidų, 10 proc. pasikviestų į pagalbą laisvai samdomą komunikacijos specialistą.
Atvejį, kai vidinis žmogus dirba su išorine agentūra, gali sau leisti vos 3,5 proc. apklaustų įmonių. Dažnu atveju darbuotojo-agentūros samdymo klausimą apibrėžia organizacijos veiklos specifika ir tikslinių grupių, su kuriomis turi būti komunikuojama, kiekis.
„Retais atvejais vidinis žmogus įmonei yra ekonomiškesnis sprendimas. Visų pirma dėl to, kad sunku viename žmoguje rasti visas – tiek strategines, tiek taktines kompetencijas. Žmogus-orkestras (tas, kuris galėtų ir komunikacijos strategiją parengti, ir krizes valdyti, ir pranešimus spaudai rašyti, ir socialinėse medijose kampanijas planuoti, ir dar renginius organizuoti) rinkoje yra retas ir labai brangus resursas. Tad darbo su agentūra modelis padeda subalansuoti visus šiuolaikinei efektyviai komunikacijai reikalingus resursus ir gauti jų tiek, kiek reikia, tada, kada reikia“, – sako I.Naujalytė.
RSVA užsakymu atlikto tyrimo metu rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ apklausė 201 Lietuvos įmonės atstovus, kurie organizacijoje priima su komunikacijos pareigybėmis susijusius sprendimus.